infa.lt

lrp.lt nuotr.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui svarstyti Mokėjimų įstatymo projektą Nr. XIVP-1927GR, kuriuo pasiūlė Seimo lapkričio 3 d. priimtą teisės aktą laikyti nepriimtu.

Seimo priimtame įstatyme Nr. XIV-1478 nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami mokėjimo paslaugas, mokėjimo sistemų operatoriai, vykdydami mokėjimo operacijas, ir kiti subjektai, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, vykdydami sukčiavimo, atliekant mokėjimus, prevenciją, tyrimą ir nustatymą, užtikrina svarbų viešąjį interesą ir dėl to turi teisę tvarkyti mokėjimo paslaugų vartotojų specialių kategorijų asmens duomenis, kurių reikia, kad būtų užtikrintas tinkamas mokėjimo paslaugų teikimas ir sukčiavimo prevencija.

„Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimų įstatymu suteikiami įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, ypač jautrius duomenis, yra neproporcingi.

Prezidentas pabrėžia, kad Mokėjimų įstatymas numato ženkliai platesnes specialiųjų duomenų tvarkymo, įskaitant jų rinkimo, aplinkybes, nei vien tik informacija, kuri yra gaunama apdorojant mokėjimų pavedimus.

Pavyzdžiui, susidaro įgalinimas tvarkyti jautrius duomenis, kai teikiama mokėjimo paslauga, kuri yra grynųjų pinigų išėmimas, pinigų įdėjimas, mokėjimo kortelės išdavimas paslaugos teikėjų skyriuje ar kitos mokėjimo paslaugos.

Įtvirtinti įstatymu būtina tik tai, kas minimaliai būtina“, – pristatydamas projektą sakė Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Pasak Respublikos Prezidento atstovo, Lietuva, Latvija ir Estija veikia vietoje ir vieningoje mokėjimų sistemoje, dominuoja tie patys bankai ir jų filialai, bet Lietuvoje duomenų tvarkymas pagal Mokėjimų įstatymą gerokai skirtųsi nuo kitų Baltijos šalių.

„Visa tai įvertinus, Prezidento nuomone, Mokėjimų įstatymas turi būti laikomas nepriimtu. Įstatymą reikėtų grąžinti tobulinti į ekspertinį lygmenį, aiškiau ir detaliau apibrėžiant asmens duomenų tvarkymo tikslus, būdus, duomenų gavimo šaltinius, duomenų apsaugą ir taip užtikrinant proporcingumą.

Prie to prisidėjo ir Lietuvos Šeimų Sąjūdis – Prezidentūros atsakymas:

Reikėtų papildomų veiksmų valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, padedant tobulinti šį įstatymą, bendradarbiaujant daugiau su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis euro zonos šalimis“, – šalies vadovo poziciją išsakė patarėjas V. Augustinavičius.

Alternatyvaus balsavimo metu už Respublikos Prezidento pasiūlymą laikyti įstatymą nepriimtu balsavo 70 Seimo narių, už pasiūlymą grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo 19 parlamentarų. Įstatymas laikomas nepriimtu.

Seimas atsibudo, staiga supratęs, kad visas tas bankų anketas reikės pildyti ir patiems. O atsibudęs – nubalsavo adekvačiai, išskyrus tuos 19. Bankai nebegalės jūsų klausti su kokia lytimi identifikuojatės, kokios jūsų politinės pažiūros, su kuo miegate ir panašių dalykų.
–
Tie 19, kurie balsavo už piliečių duomenų rinkimą:
–
K.Bartoševičius, E.Dobrowolska, J.Džiugelis, S.Jovaiša, L.Kaščiūnas, M.Maldeikis, K.Masiulis, B.Matelis, M.Matijošaitis, A.Navickas, Ž.Povilionis, V.Rakutis, J.Sejonienė, L.Slušnys, K.Starkevičius, I.Šimonytė (nepatingėjo ateiti pati), J.Urbanavičius, A.Valinskas, A.Vyšniauskas