infa.lt

© infa.lt

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas.

„Deramas minimalusis darbo užmokestis stiprina paskatas dirbti, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir perkamąją galią, mažina darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų, apsaugos pajamas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė primena, kad nuo kitų metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.

Minimalioji alga
Iki šiol ne visi Europos Sąjungos šalių darbuotojai iš tiesų gauna jiems priklausantį minimalųjį darbo užmokestį. Dalis jų faktiškai gauna mažesnį nei teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis, atlyginimą. Tai ypač paliečia moteris, jaunus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius migrantus, žmones su negalia, dirbančius pagal nestandartines sutartis ir kt.

Direktyva nustatoma, kad nustatydamos MMA dydį valstybės narės privalės atsižvelgti į perkamąja galią, bruto darbo užmokestį, darbo užmokesčio augimo tempą, darbo našumą.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia kartu su socialiniais partneriais sukurta ir gerai funkcionuojanti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procedūra. Lietuva nustatydama MMA dydį taiko 3 iš 4 kriterijų. Nauja yra tai, kad, nustatant minimalųjį atlygį, papildomai reikės atsižvelgti į žmonių perkamąją galią, t. y. pragyvenimo išlaidas.

Šiemet Lietuvoje minimalioji alga nuo 2022 m. pradžios padidėjo net 13,6 proc. ir tai yra vienas didžiausių kilimų Lietuvos istorijoje. Patvirtinta minimalioji mėnesinė alga šiuo metu siekia 730 Eur ir yra viduryje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Šiemet didesniu procentu nei Lietuvoje minimalioji alga kilo tik Vengrijoje (22,6 proc.), bet ji siekia vos 542 Eur. Panašiu procentu kaip Lietuvoje minimalioji alga šiemet pakilo Estijoje, Čekijoje ir Kroatijoje, tačiau pinigine išraiška ji yra 80-110 eurų mažesnė nei mūsų šalyje. Šiuo metu mažiausia minimalioji mėnesinė alga Europos Sąjungoje yra Bulgarijoje (332 Eur), Latvijoje (500 Eur), Rumunijoje (515 Eur), Vengrijoje (542 Eur).

Kolektyvinės sutartys
Direktyvoje yra nustatyta, kad valstybės kurių kolektyvinių sutarčių aprėptis nesiekia 80 procentų, privalo imtis priemonių skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą. Todėl Lietuva turės ir toliau dėti didesnes pastangas, kad būtų pasirašomos darbuotojų kolektyvinės sutartys. Šiuo metu pagal kolektyvines sutartis dirba ketvirtadalis (apie 310 tūkst.) šalies darbuotojų. Kolektyvinės sutartys naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – tai didina socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, galiausiai – deramą minimalųjį darbo užmokestį ir jo mokėjimą.

Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis mūsų šalyje sparčiai didėja: nuo 14,8 proc. 2019 metais, 21,03 proc. – 2020 metais, iki 25 proc. – 2021 metais.

infa.lt: vidutinės ir mažosios įmonės neturi jokių resursų didinti atlyginimus, ypač taip augant infliacijai, kuro ir elektros kainoms. Todėl norėdamos išgyventi tiesiog bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o jų darbo krūvį padalinti tiems, kurie liks. Arba užsidaryti. Trumpuoju laikotarpiu valdantiesiems tas bus gerai, padidės pajamų mokesčio surinkimas, tačiau ilguoju – prisidės socialinių išmokų skyrimas praradusiems darbus, sumažės pirkimų apimtys, o su tuo ir surenkamas PVM, kas galiausiai įtakos gamybos smukimą – nesant paklausos tą tiesiog teks daryti. Rezultatas? – Nauji atleidimai ir ratas užsidaro.