infa.lt

Mėsa šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje tapo nesutarimų objektu: vieni neįsivaizduoja gyvenimo be gabalėlio kiaulienos ar jautienos savo lėkštėje, o kiti baidosi jos kaip ugnies, kaltindami žiauriu elgesiu su gyvūnais ir šiltnamio efekto didinimu.

Teoriškai, dirbtinė mėsa, užauginta laboratorijoje iš ląstelių, turėtų patikti visiems.

„Upside Foods” buvo pirmoji JAV bendrovė, gavusi leidimą jį gaminti ir platinti.

„Šiai akimirkai ruošėmės pastaruosius septynerius metus”, – prisipažino „Upside Foods” vadovė Uma Valeti.

Tai, kad reguliavimo institucija suteikė žalią šviesą, reiškia, kad bendrovė galės pardavinėti vištieną, užaugintą iš ląstelių bioreaktoriuose, o ne paukštynuose.

Iki šiol šios srities pradedančiosios įmonės negalėjo gauti leidimo prekiauti savo produktais, nors turėjo gamyklas ir į jas investavo milijardus dolerių. O paragavusieji mėgintuvėlio mėsos turėjo pasirašyti, kad supranta, jog ragauja eksperimentinį produktą.

Vis dėlto, sertifikatas dar nereiškia, kad „Upside” dirbtinė vištiena netrukus pasirodys parduotuvių lentynose: įmonės gamybos apimtys kol kas labai nedidelės.

Tikėtina, kad pirmąsias porcijas bus galima įsigyti pasirinktuose restoranuose, rašo „ZME Science”. Pasak Valeti, dabar pagrindinis įmonės tikslas – įgyti virėjų pasitikėjimą ir iš jų gauti pastabų apie produkto kokybę.

Tikėtina, kad „Upside Foods” sėkmė nuties kelią kitoms mėsos ir žuvies auginimo įmonėms. Tačiau, be vartotojų pasitikėjimo, humaniškos mėsos gamintojams teks spręsti ir mažesnių gamybos sąnaudų klausimą.

Kol kas mėsos auginimas in vitro yra kelis kartus brangesnis nei galvijų auginimas ūkyje. Ir mažai tikėtina, kad artimiausiais metais padėtis pasikeis, net nepaisant investicijų.

Viena iš galimybių sumažinti kainą – į dirbtinę mėsą pridėti augalinių baltymų.