infa.lt

asociatyvi nuotr. NBC NEWS 2022 sausio 13 (Here’s why store shelves are empty again in parts of the U.S.)

Maisto produktų kainos Vokietijoje per praėjusius metus išaugo beveik 40 proc., o tokie produktai kaip bulvės per 12 mėnesių pabrango net 70 procentų, rašo Breitbart portalas, remdamasis statistikos tarnybų duomenimis.

Pirmadienį paskelbti Vokietijos vyriausybės statistiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių maisto produktai šalyje pabrango beveik 40 proc.

Daugelis šalies gyventojų dėl itin sparčiai augančių energijos kainų ir taip jau yra susidūrę su finansiniais sunkumais, todėl padidėjusios išlaidos piliečiams gali atsirasti pačiu netinkamiausiu metu, o šalies pareigūnai nerimauja, kad jei žmonės negalės tinkamai apšildyti savo būstų, gali kilti riaušės ir pilietiniai neramumai.

Federalinės statistikos agentūros Destatis paskelbtais duomenimis, rugsėjį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, bendra maisto produktų kaina padidėjo 39,4 procentų.

Tačiau, kai kurių atskirų produktų kainos išaugo kur kas labiau: gyvulinės kilmės produktai pabrango beveik 50 proc., o bulvės per tą patį laikotarpį pabrango net 73 proc.

Tuo tarpu daugelis prekybos centrų apskritai negalėjo apsirūpinti tam tikrais produktais, o daugelyje šalies parduotuvių liko tuščios lentynos, nes dėl infliacijos mažėja maisto produktų gamyba ir kyla nesutarimų tarp pardavėjų ir gamintojų.

Daugelio šie skaičiai visiškai nestebina – šeštadienį į Berlyno gatves išėjo apie 3 000 žmonių, kurie protestavo prieš maisto kainų kilimą šalyje.

Tęsiami tolesni protestai – daugelyje šalies vietų dabar vyksta kassavaitinės demonstracijos prieš vyriausybę tokiai klausimais, kaip besitęsianti pragyvenimo kainų krizė, taip pat dėl vis dar galiojančių kovydo ribojančių taisyklių.

Tuo tarpu šalies valdžios institucijos ne kartą išreiškė nuogąstavimus, kad besitęsiantis krizių kompleksas, susijęs su energijos trūkumu ir infliacija, gali baigtis atviru maištu – visuomenės neramumais ir riaušėmis.

„…po pandemijos ir pastarųjų kelių mėnesių įvykių pasaulyje susiduriame su labai emocingomis, agresyviomis, pesimistinėmis gyventojų nuotaikomis, kurių nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir politiniais veikėjais bent jau kai kur yra itin didelis”, – dar rugpjūtį pastebėjo vienas valstybės pareigūnas.

„Šiuo atžvilgiu, greičiausiai, susidursime su masiniais protestais ir riaušėmis”, – tęsė jis, prieš tai pareiškęs, kad tai, ką šalis „iki šiol patyrė per kovydo pandemiją, pasireiškusią smurtiniais susirėmimais ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir gatvėse bei aikštėse, tikriausiai labiau priminė vaikų gimtadienio šventę”, lyginant su tuo, kas slypi už horizonto.

Panašu, kad tokiems nuogąstavimams pritaria Berlyno ir kitų šalių policijos pajėgos, kurios ruošiasi kovai su artėjančio elektros energijos tiekimo nutraukimo padariniais (įsiutusiais žmonėmis), jei jie įvyktų žiemos mėnesiais.