infa.lt

2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Baltarusijos Vitebsko srities ekonominio teismo sprendimu priteistas Baltarusijos komunalinės unitarinės vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ 466 758,29 Baltarusijos rublio (161 499,12 Eur) įsiskolinimas iš Lietuvos įmonės UAB „Arginta“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidento vardu priimtu įsaku sustabdytas įtrauktų į nedraugiškų valstybių sąrašą, įskaitant Lietuvą, rezidentų (fizinių ir juridinių asmenų) vykdomųjų dokumentų (įskaitant išieškojimą pagal teismų sprendimus) vykdymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vienos valstybės teismo priimtas sprendimas gali būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje remiantis tarptautinėje teisėje suformuotais pagarbos, arba dar kitaip – geranoriškumo ir abipusiškumo, principais. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika 1992 m. spalio 20 d. yra sudariusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Šioje Dvišalėje sutartyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsisakymas vykdyti dvišale tarptautine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėtų būti vertinamas, ar toks atsisakymas nepažeidžia tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų, o tai galėtų būti savarankišku Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo nepripažinimo pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje galioja ir yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijos asmenims, įtrauktiems į sankcijų sąrašus, taip pat su jais susijusiems asmenims.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Dvišalės sutarties 19 straipsnio nuostata, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams, turi būti aiškinama kaip apimanti ir pagrindinius Europos Sąjungos teisės aktų principus.

Europos Sąjungos sankcijos patenka į Dvišalės sutarties 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu, įskaitant Baltarusijos teismų sprendimų nepripažinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi,

I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

Galiojančios redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 8d straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo įsipareigojimo arba kitus šios rūšies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad Reglamente sankcijų kontekste eksplicitiškai aptarti prašymai dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti priskiriami prie „reikalavimų“ teisinės kategorijos.

Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis).

Taigi, Reglamentas apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, o vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad pripažinus, jog egzistuoja pagrindai pagal minėto Reglamento nuostatas vertinti, kad pareiškėjui taikomos sankcijos, vadovaujantis Dvišalės sutarties 19 straipsniu, turėtų būti atsisakoma teikti teisinę pagalbą (įskaitant teismo sprendimo nepripažinimą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė nagrinėti iš naujo Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo klausimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.

Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

teismai.lt inf.