infa.lt

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir po to sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines žemės ūkio ir maisto produktų grandines. Karas ne tik smarkiai sutrikdė grūdų rinkas, bet ir sukėlė pasaulinę mineralinių trąšų krizę, kuri skaudžiai smogė ES, rašo Euractiv.

Pramonės asociacijos „Fertilizers Europe” duomenimis, Rusija ir Baltarusija kartu tiekė net 60% ES trąšų. Todėl kovo mėn. ES įvestos sankcijos iš Baltarusijos importuojamam kalio trąšų – pagrindinių trąšų, kurių Europoje labai trūksta – kiekiui ir prekybos su Rusija nutraukimas padarė didelį spaudimą tiekimui.

Taip yra todėl, kad Europos šalys yra labai priklausomos nuo trąšų importo dėl ribotų vietinių galimybių įsigyti svarbiausių žaliavų, įskaitant gamtines dujas, kurios yra azoto trąšų, fosfatų ir kalio trąšų gamybos žaliava ir energijos šaltinis.

Trąšų trūkumas arba didelės jų kainos dar labiau didina pasaulinę riziką maisto saugumui. Nors gyvybinga maisto gamyba priklauso ne tik nuo trąšų, dabartinė trąšų padėtis grėsminga dėl to, kad trąšų trūkumas gali turėti tiesioginį poveikį derliui.

Jungtinės Tautos įspėjo apie gresiančią maisto krizę, kuri gali smarkiai paveikti šalis, dažnai neturinčias finansinių galimybių vykdyti brangias trąšų subsidijavimo programas.

Tai taip pat sukėlė tam tikrą kritiką ES sankcijų politikai dėl to, kad ji didina pasaulinį degalų nesaugumą, kuris išlieka vienu iš pagrindinių Rusijos propagandos argumentų, nes 15% pasaulinio trąšų eksporto priklauso nuo tiekimo iš Maskvos.

EURACTIV susisiekus su Komisijos atstovu spaudai, šis atmetė Rusijos argumentus ir dar kartą pabrėžė, kad Rusijos trąšų importas nėra uždraustas.

„ES sankcijos taip pat nedaro poveikio iš Rusijos į trečiąsias šalis eksportuojamų trąšų transportavimui, užtikrinimui ar tranzito operacijoms”, – tęsė atstovas spaudai.

Pasak ES pareigūno, 80 proc. azoto ir fosforo trąšų galima importuoti iš Rusijos į ES be jokių apribojimų, o likusias importuojamas trąšas, įskaitant kalio ir mišinius, kurių sudėtyje yra kalio, leidžiama importuoti su riba, atitinkančia istorinės prekybos apimtis.

Tačiau pareigūnas nepaaiškino klausimo, kodėl trąšų trūksta jei viskas leidžiama, o Rusija ir Baltarusija neatsisakė jų parduoti kaip buvo su dujomis.

Importo riba buvo nustatyta siekiant išvengti kalio importo iš Baltarusijos draudimo apėjimo, nes šie produktai yra panašūs į uždraustus produktus. Komisija taip pat paskelbė gaires dėl 20 proc. ES ir Rusijos prekybos kalio karbonatu, kuriose paaiškinta, kad ši veikla yra teisėta pagal sankcijų reguliavimą.

Nauji maršrutai

Dėl trąšų krizės Europos ir kitų šalių šalys ėmėsi ieškoti alternatyvių tiekėjų, tačiau akivaizdaus greito sprendimo nėra. ES pradėjo žvalgytis į Maroką, iš kurio jau dabar į Europą importuojama 40 proc. fosfatų, o artimiausiais mėnesiais ir metais šis kiekis gali gerokai išaugti, teigia Euractiv.

Energetikos krizės „šalutinė žala”

Europos cheminių trąšų gamyba taip pat labai nukentėjo dėl didelių dujų kainų, kurias Europos šalys patyrė nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.

Iš gamtinių dujų gaunamas metanas yra būtinas trąšų gamybai, nes jis yra pagrindinė cheminės reakcijos, vadinamosios Haberio-Bošo procesu, sudedamoji dalis, naudojama azoto trąšoms, pavyzdžiui, amoniakui, gaminti.

Taigi, skirtingai nei daugelyje kitų pramonės šakų, trąšų pramonėje dujos naudojamos ne tik mašinų darbui ir gamybai palaikyti, bet ir pačiam produktui gaminti.

Pramonės asociacijos „Fertilizers Europe” duomenimis, dujos sudaro 90% kintamų gamybos sąnaudų, t. y. sąnaudų, kurios priklauso nuo pagaminto produkto kiekio.

Todėl didelės dujų sąnaudos gali reikšti, kad pramonei teks didinti trąšų kainas arba net mažinti gamybą. Apskaičiuota, kad, šoktelėjus dujų kainoms, Europoje buvo sumažinta apie 70% amoniako, pagrindinės trąšos, gamybos pajėgumų.

Papildomą spaudimą ES gamintojams daro tarptautinė konkurencija, nes dujų kainos Europos šalyse, kurių daugelis iki karo pradžios buvo labai priklausomos nuo rusiškų dujų, pakilo daug labiau nei, pavyzdžiui, JAV.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, šių metų pavasarį gamtinių dujų kainos Europoje buvo maždaug devynis kartus didesnės nei JAV.

Pačios Jungtinės valstijos teigia, kad jų tiekiamų Europai suskystintų gamtinių dujų viršpelnius gauna ES registruotos dujų tiekimo kompanijos. Esą JAV čia ne prie ko.

Poveikis ūkininkams ir vartotojams

Nors trąšos ES iš esmės vis dar prieinamos, didžiausią susirūpinimą kelia jų įperkamumas, nes dėl sparčiai kylančių energijos kainų gamyba tampa neekonomiška, o rugsėjo mėn. kainos išaugo net 149%.

Dabartinė padėtis taip pat daro didelį poveikį ūkininkų sprendimams dėl pirkimo ir sėjos. Pavyzdžiui, yra informacijos, kad ES ūkininkai, esant nepastovioms rinkoms ir neįprastai aukštoms kainoms, atidėjo trąšų pirkimą žieminių kultūrų sėjai.

Tuo tarpu pranešama, kad 2022 m. vasarą, palyginti su ankstesniais metais, buvo nupirkta maždaug 20% mažiau trąšų, ir net Europos trąšų gamintojai nekaupė įprastų atsargų.

ES ūkininkų asociacija COPA-COGECA įspėjo, kad tikroji šio kainų šuolio kaina paaiškės tik kitų metų pavasarį, kai bus patikrintos jų mažesnės atsargos. Tuo tarpu dėl trąšų trūkumo planuojama sumažinti ir sėklų gamybą.

Padidėjusios maisto gamintojų išlaidos gali lemti aukštas maisto kainas – pagrindinį vartotojų kainų infliacijos ES veiksnį, kuris pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai buvo įvesta bendra Europos valiuta euras.

Galima spėti, kad prasidėjus tikrai maisto krizei, daugelyje ES valstybių narių bus nuversta liberali valdžia, nesuvokianti elementarios tiesios – jog kovoti už „vakarų vertybes ir taisyklėmis apibrėžtą pasaulio tvarką” galima tik tada, kai nesi alkanas.

Alkis verčia laužyti nusistovėjusias taisykles ir normas, o ypač atžvilgiu tų, kurie sėja ekonominį chaosą.