infa.lt

Nors nusistovinčios energijos kainos ir švelnus ankstyvas ruduo europiečiams atnešė laukiamą atokvėpį, nauja apklausa rodo, kad krizė, kuriai žemynas ruošiasi šią žiemą, jau čia pat, rašo Euractiv.

Vienas iš keturių žmonių sako, kad jų padėtis yra nesaugi, o dauguma europiečių jau susidūrė su finansiniais sunkumais, atskleidė penktadienį Prancūzijos nevyriausybinės organizacijos „Secours Populaire” atlikta apklausa.

Secours Populaire, IPSOS apklausų institutas ir jų partneriai Europoje šešiose šalyse apklausė 6 000 europiečių nesaugios padėties klausimu: Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Europoje labai stipriai išaugo nesaugumo pojūčio lygis”, – EURACTIV sakė „Secours Populaire” generalinė sekretorė Henriette Steinberg.

Galutiniai duomenys liudija 51 proc. respondentų Graikijoje teigiant, kad netikėtos išlaidos gali juos išbalansuoti. Vokietijoje šis skaičius siekia 18 proc., o Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje – apie 20-25 proc.

„Europiečiai vis labiau nerimauja, nes vis daugiau žmonių negali rasti perspektyvių sprendimų, kaip išlaikyti save ir savo šeimas”, – sakė Šteinbergas.

Dauguma europiečių dėl sunkios finansinės padėties jau susidūrė su sudėtingais pasirinkimais. Kai kuriems teko apriboti keliones, sumažinti šildymą, prašyti giminaičių pagalbos ir imtis papildomų darbų, kad sudurtų galą su galu.

„Supratome, kad visi europiečiai turi tuos pačius rūpesčius: maistas, sveikatos priežiūra, būstas ir vaikų išlaikymas. Tai dešimčių milijonų žmonių kasdienybė”, – sakė Steinbergas.

Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat” greituoju įverčiu, laukiama, kad 2022 m. spalio mėn. metinė infliacija euro zonoje bus 10,7 %, lyginant su 9,9 % rugsėjo mėn.

Tačiau kai kuriems europiečiams taupymo nepakanka. Keturiasdešimt du procentai apklaustųjų jau paprašė artimųjų paskolinti arba duoti pinigų, kad galėtų save išlaikyti.

Šis skaičius yra „įspėjamasis signalas”; pasak Steinbergo, „šie žmonės jau dabar negali sau nieko leisti”.

Daugiausia skolinasi Graikijoje (63 proc.), toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija (40-41 proc.), Prancūzija (36 proc.) ir Vokietija (35 proc.).

Tačiau skolinimasis ilguoju laikotarpiu nėra tvarus. Viena vertus, „žmonės nedrįsta prašyti pinigų iš artimųjų arba artimieji tiesiog negali jiems padėti”, – sakė EURACTIV France kairiųjų pažiūrų Prancūzijos įstatymų leidžiamosios valdžios deputatė, Ekonomikos reikalų komiteto narė Aurélie Trouvé.

Kita vertus, tikėtina, kad namų ūkiai ims vartojimo paskolas. Tačiau šis skubus sprendimas gali būti rizikingas, nes sparčiai didinamos palūkanų normos.

„Didžiausia rizika būtų finansų ir bankų krizės, kaip per 2007 m. hipotekos paskolų krizę Jungtinėse Valstijose, atsiradimas, jei namų ūkiai taptų nemokūs”, – sakė M. Trouvé, kuri pasisako už perkamosios galios atkūrimą neturtingiausiems namų ūkiams, kad būtų atgaivintas ekonomikos augimas.

„Jei namų ūkiai nebeturi perkamosios galios, paklausa mažėja ir žlunga. Jei paklausa žlunga, žlunga ir gamyba, o kartu su ja – ir darbo vietos”, – sakė Prancūzijos parlamento narė.

„Tai užburtas ratas. Einame tiesiai į socialinę katastrofą”, – pridūrė ji.