infa.lt

infa.lt montažas

Blogėjanti Vokietijos chemijos pramonės būklė kelia susirūpinimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, nos Vokietijos vyriausybė rengia 200 mlrd. eurų pagalbos paketą namų ūkiams ir įmonėms, rašo Euractiv.

Chemijos pramonė yra glaudžiai susijusi su Vokietijos audinių pramone – XIX a. pabaigoje buvo išrasti sintetiniai dažai. Šiandien chemijos produktai sudaro 10 proc. Vokietijos eksporto, o šalyje veikia didžiausia pasaulyje chemijos bendrovė BASF.

Tačiau nors tokios pramonės šakos kaip plieno, aliuminio ir popieriaus pramonė iki šiol sugebėjo įveikti energetikos krizę, chemijos sektorius patyrė triuškinantį smūgį.

Chemijos pramonės, kuri yra įtraukta į daugelį pramoninių procesų, pradedant trąšomis ir baigiant plastiku, gamyba 2022 m. smarkiai sumažėjo. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų lapkričio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip 25 proc. chemijos pramonės įmonių sumažino gamybą.

Paskutiniu lašu Vokietijos politikams tapo spalio pabaigoje paviešintas BASF pareiškimas, kad „visam laikui” sumažins savo veiklą Europoje, motyvuodama didėjančiomis energijos sąnaudomis ir neapsikentimu dėl perteklinio reguliavimo.

Vokietijos politiniams lyderiams šis pranešimas sukėlė šoką.

„Pramonė yra mūsų kultūros ir gyvenimo būdo Vokietijoje dalis”, – lapkričio 1 d. lankydamasis BASF gamykloje teigė kancleris Olafas Scholzas.

Chemijos sektorius yra ypač priklausomas nuo kylančių energijos kainų.

„Elektros, naftos ir dujų kaina sudaro apie 12 proc. chemijos pramonės gamybos sąnaudų”, o tokių cheminių medžiagų, kaip amoniakas ar chloras, gamybos sąnaudos išauga iki „daugiau kaip 70 proc.”, aiškina Vokietijos chemijos pramonės asociacijos VCI generalinis direktorius Volfgangas Grosė Entrupas (Wolfgang Große Entrup).

Per pastaruosius dvejus metus „energijos sąnaudos padidėjo daugiau nei keturis kartus”, – sakė jis portalui EURACTIV.

Didelės chemijos pramonės grupės, tokios kaip BASF, iki šiol iš esmės buvo apsaugotos nuo kylančių energijos kainų. Didelės bendrovės, turinčios specialius energijos prekybos skyrius, gali apsisaugoti nuo išlaidų augimo dėl ilgalaikių pirkimo strategijų.

Pavyzdžiui, „Wacker” vis dar gauna 50 proc. energijos pagal ilgalaikes mažesnių kainų sutartis savo gamyklai Saksonijoje.

Tačiau šių sutarčių galiojimas artėja į pabaigą. O „artimiausiais mėnesiais, kai baigs galioti esamos tiekimo sutartys, situacija dar labiau pablogės”, – sakė „Wacker” generalinis direktorius Christianas Hartelis.

Rugsėjo pabaigoje Berlyno paskelbtas 200 mlrd. eurų vertės pagalbos paketas galėtų būti pagalba Vokietijos chemijos pramonei, teikiant paraiškas pagalbai.

Tačiau Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF viešai kai pareiškė neketinanti teikti paraiškos, nors perparduodama jai skirtas dujas ji galėtų uždirbti milijardus.

Brangus arbatos puodelis

Lankydamasis Wacker chemijos gamykloje Habeckas vėl buvo paprašytas ką nors daryti dėl didėjančių energijos kainų.

Wacker yra „paskutinė polisilikono gamintoja Vakarų pasaulyje” ir pagrindinė saulės fotovoltinių elementų gamybos grandinės dalis, pastebėjo bendrovės generalinis direktorius Christianas Hartelis, tikėdamasis užgauti jautrias Habecko stygas žaliųjų atžvilgiu.

Tačiau kai Hartelis paprašė nustatyti 0,04 euro už kilovatvalandę elektros energijos kainą, Habecko veidas pasikeitė.

Jis atsakė, kad už pinigus atsakinga Finansų ministerija. O elektros kainos viršutinės ribos nustatymo rezultatu taptų „brangus arbatos puodelis”, sakė jis. Matomai jis turėjo omenyje, kad kažkam kitam tą kainą tektų didinti.