infa.lt

Šiuo metu labai populiari mažo cukraus kiekio ir becukrės dietos koncepcija. Daugelis žmonių pradeda kreipti dėmesį į cukraus kiekio savo mityboje mažinimą ir netgi tam tikru mastu taiko „nulinio cukraus” dietą, rašo „The Epoch Times Healt”.

Tačiau neseniai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” paskelbtame tyrime nustatyta, kad cukrus yra svarbus organizmo imuninei funkcijai, kurioje cukrus atlieka lemiamą vaidmenį aktyvinant imunines ląsteles. Kai organizme yra reikiamas cukraus kiekis, imunitetas gali lengviau suaktyvėti.

Imuninėms ląstelėms reikia cukraus, kad jos įgytų jėgų kovoti

Daugelis mūsų imuninių ląstelių gyvena limfmazgiuose, – juose esančios energijos užtenka jų funkcijoms vykdyti. „Limfmazgiai tarsi užpildyti pietų dėžutėmis. Šios ląstelės gali būti nuolat pripildytos energijos ir net pasiimti dėžutę, kad galėtų eiti, kai palieka limfmazgius ir keliauja po organizmą”, – sakė tyrimo vadovas, Molekulinės medicinos instituto João Lobo Antunes (IMM) docentas Marcas Veldhoenas.

Kai imuninės ląstelės palieka limfmazgius ir naikina virusus, jos gali su savimi pasiimti net keletą „pietų dėžučių”, kad apsirūpintų energija. Tai tarsi žmogus, kuris namie suvalgė visą savo maistą ir dar šiek tiek atsineša į darbą.

Tačiau yra imuninių ląstelių, kurios gyvena ne limfmazgiuose, o audiniuose, pavyzdžiui, žarnyne. Jos neturi galimybės naudotis tokiais pat energijos ištekliais. Šios imuninės ląstelės išlieka nuolatinės dalinės aktyvacijos būsenoje ir yra pasirengusios reaguoti į tokias problemas, kaip infekcijos, teigia Veldhoen.

Joms reikia „valgyti” gliukozę, kad papildytų energijos atsargas ir išliktų aktyvios. Naudodami pelės žarnyną kaip modelį, mokslininkai nustatė, kad žarnyne gyvenančių limfocitų suaktyvėjimas ir laikas, per kurį infekcijos išnyksta, priklauso nuo to, kiek jame buvo cukraus.

„Nustatėme, kad žarnyno patogenu užsikrėtusioms pelėms vietinis gliukozės prieinamumas gali lemti reziduojančių limfocitų aktyvaciją ir greitesnį infekcijos išvalymą”, – aiškino kita tyrėja Spela Konjar.

Žmonės yra sveikiausi, kai angliavandeniai sudaro 50-55 proc. visos energijos

Žmogaus organizmas gauna energijos iš trijų makroelementų: angliavandenių, baltymų ir lipidų.

Angliavandeniai dar vadinami sacharidais. Pagrindiniai angliavandeniai, kurie galiausiai virsta gliukoze, yra krakmolas ir sacharozė, priklausantys didesnei angliavandenių šeimai. Kadangi mūsų organizmui reikia angliavandenių gliukozei gauti, kiek jų turėtume suvartoti, kad būtume sveiki?

Žurnale „The Lancet” paskelbtame tyrime vidutiniškai 25 metus buvo stebima daugiau kaip 15 000 suaugusių 45-64 metų amžiaus amerikiečių.

Tyrėjai nustatė, kad iš visos energijos, gaunamos iš angliavandenių, baltymų ir riebalų, žmonės ilgiausiai gyveno, kai 50-55 proc. energijos gaudavo iš angliavandenių.

Kai su angliavandeniais gaunama energija sudarė mažiau nei 50 proc. arba daugiau nei 55 proc. visos energijos, tai turėjo neigiamos įtakos žmonių gyvenimo trukmei. Kitaip tariant, angliavandenių valgymas per daug arba per mažai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Tyrėjai apskaičiavo, kad 50-mečio, suvartojančio mažiau nei 30 proc. energijos iš angliavandenių, prognozuojama gyvenimo trukmė būtų 29,1 metų; 50-mečio, suvartojančio 65 proc. ar daugiau energijos iš angliavandenių, prognozuojama gyvenimo trukmė būtų 32 metai, o žmogaus, kuris suvartoja nuo 50 iki 55 proc. visos energijos iš angliavandenių, prognozuojama gyvenimo trukmė būtų 33,1 metų.

Gerųjų angliavandenių papildymas, kad gautumėte reikiamą cukraus kiekį

Taigi, kaip pasirinkti geruosius angliavandenius – aukštos kokybės gliukozės šaltinį – savo organizmui?

1. Valgykite natūralų krakmolingą maistą

Pagrindinis gliukozės šaltinis mūsų mityboje yra krakmolas.

Krakmolas yra maistinė medžiaga, susidaranti augalų fotosintezės metu, ir yra mūsų organizmo mėgstamas kuras. Kiekvienas augalas gamina savitą krakmolą, tačiau virškinant visas krakmolas skyla į gliukozę. Kiekvienas gramas krakmolo arba cukraus suteikia 4 kalorijas energijos.

Atminkite, kad ne visi angliavandeniai yra vienodi.

Yra daug skirtingų rūšių angliavandenių turinčių maisto produktų, ir visi jie turi skirtingą poveikį sveikatai. Krakmolo šaltinius galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji – tai krakmolas, esantis natūraliuose maisto produktuose, pavyzdžiui, bulvėse, saldžiosiose bulvėse, moliūguose ir kitose šakniavaisinėse daržovėse, taip pat ruduosiuose ryžiuose, kukurūzuose ir kituose natūraliuose grūduose.

Kita rūšis – rafinuotas krakmolas. Rafinuotas krakmolas gaminamas iš natūralių maisto produktų, kurie buvo perdirbti, kad būtų pašalinta didžioji dalis skaidulų ir daugelis maistinių medžiagų, pavyzdžiui, balti ryžiai ir balti miltai. Kadangi nėra skaidulų ir kitų medžiagų, rafinuotas krakmolas greitai suyra, todėl greitai padidėja cukraus kiekis kraujyje.

Geriausia rinktis krakmolą iš natūralių maisto produktų. Kadangi šie krakmolai turi daug ląstelienos ir kitų medžiagų, kurios juos supa, jie nėra lengvai virškinami. Dėl esančių organinių rūgščių sulėtėja skrandžio tuštinimasis, todėl cukrus išsiskiria palyginti lėtai. Tai reiškia, kad nors organizmas gauna cukraus energijos, poveikis cukraus kiekiui kraujyje yra palyginti nedidelis.

2. Valgykite natūralų cukrų

Kitas gliukozės šaltinis yra sacharozė. Virškinant sacharozę susidaro 50 proc. gliukozės ir 50 proc. fruktozės.

Natūralios sacharozės yra daugelyje vaisių, daržovių ir grūdų.

Daugelyje vaisių yra sacharozės, gliukozės ir fruktozės. Pavyzdžiui, dažnai valgomuose bananuose gliukozės, sacharozės ir fruktozės santykis yra maždaug 2:1:2. Persikuose, apelsinuose, obuoliuose, žirniuose ir manguose yra daug natūralios sacharozės, o pomidoruose ir mėlynėse pusę cukrų sudaro gliukozė.

Vaisių sultys nėra tokios pačios, nes iš jų pašalintos skaidulinės medžiagos ir kai kurios vaisių sudedamosios dalys, todėl vaisių maistinė vertė nebėra visavertė. Gerdami sultis, o ne valgydami vaisius, žmonės taip pat gali lengvai viršyti dienos vaisių ar cukraus normą.

Valgydami nesmulkintus vaisius, kramtant ir gaunant daug skaidulų, žmonės paprastai nesuvalgo per daug, priešingai nei tiesiog gerdami vaisių sultis. Be to, sveikuose vaisiuose yra geras natūralių maistinių medžiagų derinys, įskaitant ląstelieną, mikroelementus ir kitas medžiagas, kurios kartu veikia lėtindamos cukraus pasisavinimą organizme.

Iš maisto produktų išgaunama dar viena sacharozės rūšis – rafinuotas cukrus, kurį dažnai valgome, pavyzdžiui, baltasis cukrus. Sacharozės dedama į daugumą perdirbtų maisto produktų. Cukraus taip pat dedama į produktus, kurių skonis nėra saldus, pavyzdžiui, į prieskonius ir padažus.

Iš tikrųjų mums nereikia gauti cukraus iš pridėtinio cukraus. Pridėtiniai cukrūs suteikia tik kalorijų, bet ne maistinių medžiagų, o tai ilgainiui gali pakenkti medžiagų apykaitai.

Dirbtinai rafinuoti maisto produktai, pavyzdžiui, cukranendrių cukrus ar krakmolas, gali suteikti saldžią, šilkinę tekstūrą, tačiau dažnai iš jų pašalinamos kai kurios gerosios sudedamosios dalys. Jie gali suteikti žmonėms tik trumpalaikį malonumą „valgyti cukrų”, bet negali suteikti kitų maistinių medžiagų, o ilgainiui sukels priklausomybę ir kitus pavojus. Norėdami iš tikrųjų atsisakyti cukraus, pirmiausia turite atsisakyti šios rūšies cukraus.

Yra paprastas ir lengvas būdas tai padaryti – kuo dažniau rinktis natūralius maisto produktus, kad iš jų gautumėte cukraus ir energijos.