Tiesa išlaisvina. Ačiū generolui Ričardui Pociui už drąsą pasakyti tiesą apie dabartinę valdžią.
Tai, apie ką drąsiai ir viešai prabilo buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Ričardas Pocius, nėra tik kažkoks konfliktėlis su VRM ministre Agne Bilotaite dėl procedūrų.
Tai generolo aiškus ir nedviprasmiškas pareiškimas, kad šita valdžia naikina vidaus reikalų sistemą. Ir tai šita valdžia daro su pasimėgavimu, ne tik siurbdama iš jos pinigus, bet ir grubiausiu būdu žemindama bei taikydama mobingą aukštiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams.
Tikriausiai niekam nereikia priminti, kieno tai metodai, kuomet siekiama palaužti žmogų, jo pagarbą valstybei ir vertybėms, atimant iš jo garbę ir orumą. Tad šita valdžia, kaip stropi savo mokytojo mokinė, elgiasi lygiai taip pat.
Ir šiandien jau kyla klausimas ne dėl ministrės ar visos vyriausybės nekompetencijos, BET, KODĖL šitos valdžios atstovai visais būdais siekia susilpninti teisėsaugą ir imasi net banditiškų metodų, grasindami generolams?!
Praėjusią savaitę mūsų šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavo teisėsaugos atstovai – Generalinės prokurorės pavaduotojas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, policijos atstovas ir visi jie teigė, kad vidaus reikalų sistema stokoja žmogiškųjų resursų dėl pinigų stygiaus, teisėjams, prokurorams ir policininkams tenka dirbti nežmoniškais krūviais už gėdingai žemą atlyginimą.
Vyriausybė neranda pinigų… ir negana to, veja iš sistemos Lietuvai lojalius pareigūnus. Jei šita valdžia Lietuvą nori palikti be teisėsaugos, tai gali reikšti tik viena, kad ji siekia valstybėje chaoso, kurio niekas nesugebėtų nei suvaldyti, nei pasipriešinti įvairioms provokacijoms, ypač toms, kurios gali kilti dėl šios “gaujos’ veiklos.
Kitaip šios valdžios jau nebeišeina vadinti, nes ji jau seniai parodė, kad neatstovauja politinėms ideologijos. Jos metodai – banditų gaujos metodai.
Todėl teisėsaugoje jai nereikia principingų profesionalų, nereikia teisėjų, prokurorų ir policininkų, nes gauja nori įvesti savo gaujos „įstatymus“ ir susidoros su visais, kurie neparankūs, kurie trukdys vogti, trukdys šitai valdžiai atiduoti energetikos sektorių spekuliantams, kuriems nugaras iki gyvenimo galo lenks kiekvienas lietuvis.
Taigi, jų svajonė – iš savo sostų stebėti šias „bado žaidynes“. Jei niekas artimiausiu metu nesikeis, padoriems pareigūnams greitai truks kantrybė, kam dar netrūko… ir, kaip minėjau praėjusią savaitę, matysime dar vieną emigrantų bangą, kuri vyks dirbti ir gyventi svetur.
Klykdami, kad visuomenės interesą ginanti opozicija yra prorusiška, šitos gaujos atstovai baigia nustekenti Lietuvą iki tokio lygio, kad nebus, kam jos ginti.
Taigi, valdymas pagal jų banditišką suvokimą jau neapsiriboja vien tik kriminalinio pasaulio svajonėmis leisti laisvai klestėti narkomafijai, kontrabandininkams ir apgavikams. Jie sunaikins viską galutinai, kas šiandien, karo kaimynystėje akivaizdoje, labai paranku Rusijai. Ir manęs jau niekas nebeįtikins, kad yra kitaip.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
239
Leidžiama ...
ŠAUNUOLIS R. Karbauskis. Tiesiai, šviesiai, ką veikia ši lyt-psichiškai iškrypusiųjų laikinoji, Lietuvai priešiška Vyriausybė… Gal jie vykdo paleckiuko (savi šaudė į savus) projektą?…
Kur minios rinkėjų, kur šimtatūkstantinės minios RINKĖJŲ?…
Visi jus ten vienodi,todel galite nevaidinti mums mesijo! Jusiskiai dare ta pati – jau mateme. O stai fasistai rase,kad „darbas islaisvina”! Panasokos tezes,ar ne tiesa!? 😀
Seimo rūmuose nuo seno
Tata Landsbergis gyveno.
Ir turėjo jis anūką —
Riestanosį Gabrieliuką.
Paikas buvo tas anūkas —
Riestanosis Gabrieliukas:
Nesurūgęs, nesustiręs,
Bet… kur eina, ten ir girias:
— Moku kalti…
Moku malti…
Užsakyti…
Užkamšyti…
Suvaidinti…
Apraminti…
Perkalbėti…
Nugesinti…
Visą šalį, jei norėčiau,
Apkerėti aš galėčiau!
Kartą per rinkimų pūgą,
Tata vedasi Anūką.
O anūkas Gabrieliukas
Rateliu su chebra sukas.
Žiūri — važy sėdi ponas,
Nuo LSDP raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius, ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas
Gabrieliukas
Ir po zebrų kailiais brukas:
Ponas šąla,
Ponas bąla,
Ponas dantimis kalena
Ir nuo rankų
Ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
— Na, matai,— anūkas girias,
Ar, seneli, aš ne vyras:
Moku kalti – pažadėti,
Šūdą malti – netesėti,
Ir sušaldyt storą poną,
Nuo LSDP raudoną.
Visą šalį, jei norėčiau,
Į tvartelį susidėčiau…
— Na jau, na! — diedukas sako.—
Dar tau girtis neužteko.
Šalį apkerėt tau knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk — tenai už valkos
PaNaisiuos jis kerta malkas.
— Chi! — nusijuokė anūkas.—
Aš nebūčiau Gabrieliukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietis! LNKą,
Bandai pasakos bet ką!
Pasigyrė, na ir dumia,
Pas Valstietį į pakrūmę.
O valstietis — malkas kerta.
Kirvis skamba.
Darbas verda:
Užsimoja
Ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
—Ū ta ta! Karšta dienelė! —
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.
Gabrieliukas snukį kraipo.
Pasižiūri.
Pasivaipo.
Ir galvoja:
„Tuoj tu bėgsi,
Kaip korka iš bonkės lėksi
Va, ir bus tada, žmogeli,—
„Ū ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą delfį,
Jis pradėjo širšą kelti.
Kaklą rankom apsivijo,
Makaronais prikabino.
Kiek galėjo tiek melavo
Kas tik klausė – tą apgavo.
Ir Gabrutis pagalvojo:
„Na, dar vieną šaltą gūsį,
Ir, vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo LSDP raudonas…”
Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vėl jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį, griebia nosį,
O valstietis nusikosi
Ir kiek gali Ožį engia,
Net sušalęs kirvis spengia.
Piktas piktas kaip angiukas
Tūpsi vėpso Gabrieliukas —
Čiupt už kojų, čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušąla,
Tik konservams pleištą kala.
Anūkėlis nebežvengia…
Kas kirviu o kas derybom,
Kvepia LKD skyrybom.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau Ramūnas sako:
—” Na ir karšta čia prie trako
Ko tas triukšmas išsisėmė,
Duotų gūsį šalto vėjo.”
Gabrieliukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo,
Pasitelkęs tėvė trys,
Na, dabar tai pavarys!
Ir, sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo žandus pūsti.
O Valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko
Atsisėda, bet nerūko…
Pailsėjo, pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Liūdnas Tata atlingavo:
— Kur valstietis?
— Nuvažiavo!
— Na, matei dabar, kvaileli,
Partijai ateina galas.
Tau sušaldyt šalį knieti…
Ką ten šalį!
Jei Valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo —
Ne sušalo, o sušilo…
Nors Valstiečiai apšerkšnijo,
Darbas pletkų nesibijo!
Piktas piktas kaip angiukas
Susimąstė Gabrieliukas.
Ir nusivedė per pūgą
Tata tylintį Anūką.
Karbauskis pasipiktino,aš irgi pasipiktinau,ir kas iš to?
kad Karbauskis jau valde ir voge,kaip ir dabartiniai. O jus – dar ne.
Manau, kad minia įbauginta tebesitęsiančių teismų protestuotojams, todėl ir sėdi ant sofos, kai taikūs mitingai vyksta. O visa konservų klika tik to ir siekia – jiems reikia bailių ir pasimetusių, kurie vis neranda autoritetų ir vadų!