infa.lt

Neišsprendus sprogimų, kurie pažeidė povandeninius dujotiekius tarp Rusijos ir Vokietijos, paslapties, „Nord Stream” draudikai ir perdraudikai sprendžia, kaip reaguoti į šimtus milijonų dolerių siekiančias galimas pretenzijas, praneša Euractiv.

„Munich Re” ir Londono „Lloyd’s” sindikatai yra vieni pagrindinių „Nord Stream 1” draudikų, teigė keturi su padėtimi susipažinę pramonės šaltiniai ir pridūrė, kad neaišku, ar jie atnaujins „Nord Stream 1” draudimą.

Jei draudimas nebus atnaujintas, tikimybė, kad dujotiekis, kuriuo dujos į Europą buvo tiekiamos Baltijos jūros dugnu, kada nors bus suremontuotas ir vėl pradėtas eksploatuoti, taps vis labiau miglota.

Nors pretenzija dėl vamzdyno sugadinimo ir sutrikdymo dar nepateikta, du šaltiniai agentūrai „Reuters” sakė, kad „Nord Stream 1” draudėjai gali ginčyti bet kokią pateiktą pretenziją remdamiesi tuo, kad žala buvo sabotažo arba karo veiksmas, o nė vienas iš šių atvejų paprastai nėra draudžiamas.

Spėliojant, kas prisidėjo prie tariamo sabotažo, dėl kurio nutrūko energetikos krizės centre esantys vamzdynai, Danijos policija spalio 18 d. pareiškė, kad „Nord Stream 1” žala buvo padaryta galingais sprogimais.

Nors pati žala nebūtinai turės įtakos turto draudimo poliso atnaujinimui, draudikai gali paprašyti didesnės draudimo įmokos, sakė Timas Shepherdas, „Mayer Brown” teisminių ginčų partneris.

Sudėtingiausia šiuo metu aptariama problema yra ta, kad neįmanoma šiuo metu nustatyti padarytos žalos, kadangi niekas nėra prileidžiamas prie sprogimų vietos. Todėl draudikai nežada nieko mokėti, kol nebus nustatytos konkrečios įvykių aplinkybės, mat pačios Rusijos sabotažo atveju joks draudimas nebūtų išmokamas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad dujotiekius susprogdino Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai, o Baltieji rūmai šį kaltinimą atmetė. JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad „Nord Stream” sugadinimas buvo tyčinis sabotažo aktas.

Vakarai tiesiogiai nenurodė į Maskvą, kuri neigia bet kokį savo dalyvavimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Šiaurės šalių vadovai savo Europos partneriams pasakė, jog šiuo metu dar neįmanoma pasakyti, kas padarė žalą.

Jei būtų nustatyta, kad už tai atsakingas Vakarų valstybės veikėjas, žala galėtų būti įvardyta kaip teroro aktas, o tai, pasak vieno brokerių šaltinio, galėtų būti apdrausta. Tačiau, jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad prie žalos padarymo prisidėjo Rusija, draudikai galėtų teigti, kad tai buvo „sabotažo” aktas, nes „Gazprom” priklauso valstybei.

Yra dar viena prielaida, jog net paaiškėjus, kad sprogimus sukėlė kažkas iš sąjungininkų – Šiaurės šalys, tyrusios pažeistą dujotiekį, apie tai tiesiog nutylėtų.