infa.lt

Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė, pateikusios „sutikimo santykiauti” įstatymo pataisas | Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Dvi Lietuvos įstatymų leidėjos sielvartauja dėl to, kad mažai moterų Lietuvoje užima vadovaujančias pozicijas. Ir keistai įtraukė į tai merų rinkimus, matomai pamiršusios, kad merai ne skiriami pagal lyties kvotas, o renkami visos Lietuvos visuomenės. Visuomenė sprendžia, ką ji nori matyti mero poste, o ko nenori.

Vertinant šios, išlaikiusios lyčių lygybę vyriausybės nuveiktus darbus – moterų skaičius sekančioje vyriausybėje gali ir sumažėti. Nes kuo toliau, tuo labiau tampa akivaizdu, kad valstybei turi vadovauti ne lytis, o kompetencija. Šioje vyriausybėje jos akivaizdžiai pritrūko.

Pilnas Ievos Pakarklytės ir Morganos Danielės pranešimas:

„Lyčių lygybės srityje šiemet Lietuva liko toje pačioje 20-oje vietoje, sielvartauja Morgana Danielė. . Šalies indeksas dabar siekia 60,6 balo, tačiau vis dar atsiliekama nuo Europos Sąjungos vidurkio. Laisvės frakcijos narės Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė tikina, kad tokia stagnacija lyčių lygybės srityje nepriimtina, o artėjantys merų rinkimai taps puikiu indikatoriumi, kaip pasikeis [moterų] galios pozicijos savivaldoje.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė atnaujintą Lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos (ES) šalyse. Duomenys rodo, kad visiškos moterų ir vyrų lygybės link Lietuvoje vis dar judama lėtai.

Kaip skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos įvertinimas visgi padidėjo labiausiai (+2,2 balo), bet, nepaisant to, šalies užimama vieta indekso lentelėje nepagerėjo ir ji atsilieka nuo Bendrijos vidurkio – šis sudaro 68,6 balo iš 100 galimų.

„Esminių pasikeitimų čia, deja, nėra. Lyčių lygybės srityje stagnacija juntama jau keliolika metų, o jei ne dabartinė Vyriausybės sudėtis, kurioje pasiektas lyčių balansas, reitinge būtume ir nukritę.

Manau, kad artėjantys savivaldos rinkimai bus lakmuso popierėlis, kiek lyčių balanso pavyks pasiekti savivaldos aukščiausiose pozicijose. Šiuo metu jokio balanso nėra – iš 60 savivaldybių turime vos 4 meres“, – teigė parlamentarė I. Pakarklytė.

Geriausiai Lietuva įvertinta darbo srityje – čia užimta 11 vieta iš visų valstybių narių. Vis dėlto tai nereiškia pagerėjimo – lyčių lygybės darbo srityje rodiklis nuo 2019 metų netgi šiek tiek sumažėjo – nuo 74,2 iki 73,9 balų.

Lyčių lygybės indekse Lietuvos įvertinimas šiek tiek paaugo žinių srityje (+1,5 balo), geresnį įvertinimą šalis gavo ir galios srityje (+6,1 balo) – čia užimame 18-ąją vietą tarp kitų ES valstybių. Vis dėlto, anot M. Danielės, jei pažiūrėtume į galios pozicijas nuo Seimo iki pelningiausių kompanijų, Centrinio banko ar net Olimpinio sporto organizacijų – moterų ten teks ieškoti su žiburiu.

„Lyčių nelygybė mažiausia sveikatos sektoriuje. Tačiau ir mūsų geriausias rodiklis stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Moterų sveikata per ilgai buvo šešėlyje – dešimtmečius vėlavome sutvarkyti medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimą, taip neleisdami mūsų moterims naudotis teise į mokslo pažangą, o nėščiųjų psichikos sveikata ir geresnė gimdos kaklelio vėžio prevencija susilaukia dėmesio tik dabar. Turime kur pasitempti, užkamšydami moterų sveikatos apsaugos spragas, kad jų sveikatos poreikiai būtų taikliau atliepti“, – vertindama lyčių nelygybę sveikatos srityje, tikino „Laisvės” frakcijos narė M. Danielė.

Kaip skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, specialioji šių metų lyčių lygybės indekso tema – pandemijos padariniai. Buvo vertinama, kaip ant vyrų ir moterų pečių krito vaikų priežiūra, ilgalaikė suaugusių asmenų priežiūra, namų ruošos darbai.

Remiantis EIGE duomenimis, 2021 metais net 57 proc. Lietuvos moterų nurodė, kad vaikus prižiūri visiškai vienos arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Tą patį tvirtino tik 13 proc. vyrų. Šis 44 proc. siekiantis nelygybės rodiklis – vienas ryškiausių ES.

„Moterims Lietuvoje vis dar tenka dirbti dviem etatais – vienu darbe, o antru namie. Didžioji buities darbų našta šeimose tenka moterims, kaip ir vaikų priežiūra bei sergančiųjų artimųjų slaugymas. Tai reiškia, kad moterims lieka mažiau laiko kitoms veikloms – nuo didesnių karjeros ambicijų iki laisvalaikio, savišvietos ar paprasčiausiai miego. Toks disbalansas niekada nėra sveikas“, – vertindama duomenis nurodė Seimo narė I. Pakarklytė.

Namų ruošos darbai pandemijos metu ypač užgulė moterų pečius – net 70 proc. moterų, lyginant su 8 proc. vyrų, nurodė namų ruošos darbus atliekančios pačios. Taip pat EIGE duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje labai ryški lyčių nelygybė pinigų srityje.

„Deja, bet iškirtinai moterų laiką pasiglemžia buitis. Jei žiūrime į laiką, skiriamą sportui ir kultūrai, visų amžių grupių vyrai čia yra aktyvesni, o moterų laisvalaikis ir fizinis aktyvumas yra žemas – moterims, matyt, nei laiko, nei noro tam nebelieka.

Dėl didelių buities ir slaugos krūvių nelieka laiko ne tik kokybiškam poilsiui ir sveikatingumui, tačiau nukenčia ir finansai bei karjera – nepaisant atidirbamų dviejų etatų darbe ir namuose, moterys uždirba mažiau, jų skurdo rizika aukštesnė, stipriai skiriasi senjorių ir senjorų pajamos.

Taigi, atidavusios gyvenimą darbui, vaikams ir slaugai, sunkiai dirbusios moterys vyresniame amžiuje vis tiek skursta daugiau nei vyrai. Todėl didesnė lyčių lygybė nėra tik kažkokia graži idėja – ji būtina, kad galėtume užtikrinti vienodas galimybes rūpintis savo sveikata, karjera ir gerbūviu tiek moterims, tiek vyrams. Dabar to tikrai nėra, stipriai atsiliekame ir jau seniai nebe laikas stovėti vietoje“, – sako Laisvės frakcijos narė M. Danielė.”