infa.lt

Kainos Vokietijoje smarkiai kyla, ypač energijos, o infliacija nuvertina darbo užmokestį. Baiminamasi, kad pragyvenimo išlaidų krizė krečia Vokietijos viduriniąją klasę, rašo DW.

Jai priklauso gana didelė visuomenės grupė ir iki šiol ji gyveno patogiai: Mokytojai, valstybės tarnautojai ir amatininkai. Vidutinių pajamų grupė, vidurinioji klasė, yra Vokietijos visuomenės ramstis, kuris daugelį metų išlaikė šalį.

Egzistuoja įvairių apibrėžimų, kas tiksliai jai priklauso, visų pirma remiantis disponuojamomis pajamomis.

Vokietijos ekonomikos instituto (IW) skaičiavimais, 2019 m. vienišo asmens grynosios pajamos per mėnesį sudarė nuo 1 700 iki 3 100 eurų (1 650-3 000 JAV dolerių), o poros su dviem vaikais – nuo 3 540 iki 6 640 eurų grynųjų namų ūkio pajamų.

Vidurinioji klasė užtikrina didelę dalį Vokietijos mokestinių pajamų, o tai padeda užtikrinti gerovės valstybės saugumą, be to, vidurinioji klasė apskritai gana stipriai pasitiki demokratija, o tai suteikia tam tikro stabilumo valstybėje.

Bertelsmanno fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tyrimo duomenimis, Vokietijoje apie 73 % žmonių save priskiria viduriniajai klasei.

Vokietijos vidurinioji klasė yra šiek tiek didesnė už EBPO vidurkį, kartu su tokiomis šalimis kaip Danija ar Slovakija.

„Vokietijoje vis dar egzistuoja gana plati vidurinioji klasė, kuriai priklauso arba bent jau gali priklausyti didelė dalis gyventojų, jei jie deda pastangas ir yra darbštūs”, – DW teigė Brėmeno universiteto Nelygybės ir socialinės politikos tyrimų centro darbuotojas Patrickas Sachwehas.

„Vidurinioji klasė visada buvo ir yra tai, ko siekė tie, kurie jai dar nepriklauso”, – pridūrė jis. „Ir tai buvo tam tikras integracinis visuomenės centras, kuriam žmonės norėjo priklausyti.”

Vidurinioji klasė Vokietijoje ilgą laiką buvo socialinės pažangos pažadas, tačiau panašu, kad geri laikai jau baigėsi. Tai ypač pasakytina apie „jaunus žmones, kuriems vis sunkiau sekasi užsitikrinti vietą viduriniojoje klasėje”, pažymima bendrame EBPO ir Bertelsmanno fondo tyrime.

Tyrimo duomenimis, jų galimybės priklausyti vidutinių pajamų grupei yra vidutiniškai 10 procentinių punktų mažesnės nei 1990-ųjų viduryje.

Nevienalytė grupė

Tuo pačiu vidurinioji klasė apskritai mažėja. Vokietijoje 1995-2018 m. vidutinių pajamų grupės dalis, sudaranti visų gyventojų pajamų dalį, sumažėjo nuo 74 % iki 67 %.

Šis mažėjimas daugiausia vyko iki 2005 m. O jei pažvelgtume atidžiau, viduriniosios klasės mažėjimas paliečia ne visą grupę – nes vidurinioji klasė toli gražu nėra vienalytė. Žemiausios ir aukščiausios šios klasės lygių pajamos skiriasi keliais tūkstančiais eurų per mėnesį.

Tuo tarpu nubyrėjimas į žemesnes arba pakilimas į gretimas socialines grupes padidėjo, nors vis daugiau žmonių pereina į žemesnes. To pasekmė – paaukštinimo pažadą pamažu keičia baimė. Tai labai aiškiai atsispindi dabartinėje krizėje. Skurdo tyrinėtojas Christophas Butterwegge’as teigė, kad skurdas jau seniai nebėra reiškinys, siejamas tik su marginalizuotomis grupėmis.

Pirminiai duomenys tai patvirtina: Vartotojų tyrimų draugija (GfK) nustatė, kad vokiečiai tikisi ateityje gauti vis mažesnes pajamas, teigiama dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung” pranešime.

Baimė ir nerimas

Kelno „Diakonisches Werk” ir Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos gerovės asociacijos skolininkų ir nemokumo konsultavimo tarnybos taip pat pastebėjo, kad vis daugiau žmonių nerimauja, jog nebegalės susidoroti su kylančiomis kainomis ir energijos išlaidomis.

„Kolegos iš komunalinių paslaugų įmonių skambina mums, nes nori būti apmokyti, kaip spręsti socialines krizes”, – DW sakė techninis darbuotojas Martinas Debeneris. „Jiems tenka susidurti su žmonėmis, kurie skambina jiems apimti nevilties ir baimės”.

Skolų konsultavimo tarnybos atstovė Maike Cohrs gali tai patvirtinti: „Mes pastebime, kad yra daug žmonių, kurie, tarkime, priklauso žemesniajai viduriniajai klasei, kurie eina į darbą, kurie iš tikrųjų galėtų neblogai išsiversti su savo pajamomis, bet greitai patenka į finansines bėdas dėl mokėjimo prievolių, didelių nuomos mokesčių, o dabar ir dėl didelių pragyvenimo ir energijos kainų.”

Žemesnioji vidurinioji klasė, arba, kitaip tariant, žmonės, esantys žemutinėje viduriniosios pajamų skalės dalyje. EBPO duomenimis, 2018 m. prie jų priskirta 18 mln. žmonių.

Sachweh taip pat sako, kad infliacija ir energetikos krizė gali smarkiai paveikti žemutinėje vidutinių pajamų skalės dalyje esančius asmenis, kuriems, EBPO duomenimis, Vokietijoje priklauso apie 18 mln. žmonių. „Vidutinis žemesnio viduriniosios klasės sluoksnio turtas yra 40 000 eurų, tačiau daugelis jų greičiausiai turės gerokai mažiau”, – sakė ji. „Nėra per daug rezervų, kuriais būtų galima atsiremti ir sušvelninti kainų augimą”.

Vokietijos ekonomikos instituto atliktas tyrimas parodė, kad energijos nepriteklius iš tiesų stipriai veikia žemesnį vidurinės klasės sluoksnį. Kai tik namų ūkis energijai išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo grynųjų pajamų, jis laikomas „energetiškai skurdžiu”.

Nuo 2021 m. iki 2022 m. gegužės mėn. energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių dalis žemesnės viduriniosios klasės pajamų grupėje padvigubėjo iki šiek tiek mažiau nei 41%. Tai reiškia, kad daugybė žmonių, neturinčių jokių finansinių rezervų, atsidurs didelėje bėdoje, jei juos staiga prislėgs didelės sąskaitos už energiją.

Sachweh teigimu, politikos formuotojų užduotis bus nepamiršti šių žmonių ir suteikti jiems konkrečią paramą.

Keičiantis savimonei

Nors vidurinioji ir aukštesnioji vidurinioji klasė artimiausiais mėnesiais tikriausiai mažiau nukentės nuo energetikos krizės ir infliacijos, Sachweh vis dėlto įžvelgia skirtumą, palyginti su ankstesnėmis krizėmis.

Taip yra todėl, kad gali pasikeisti šio pasitikinčio savimi ir palyginti pasiturinčio visuomenės ramsčio savimonė. Iki šiol dalis viduriniosios klasės puoselėjo gyvenimo būdą, kurį Sachweh apibūdina kaip „investiciją į statusą”.

Tai reiškia, kad idėja apie galimybę investuoti disponuojamąsias pajamas ir gauti papildomų pajamų greičiausiai patirs smūgį, nes dėl palūkanų normų ir kylančių kainų tokią galimybę turi vis mažiau žmonių.

Sachweh sako, kad vidurinioji klasė galėtų pasikeisti taip, kad investuotų į „žmogiškąjį kapitalą”, o ne į materialius dalykus. Kitaip tariant, į išsilavinimą, tikėdamasi, kad jų vaikai vėl turės gerovės, tobulėjimo ir saugios vietos visuomenėje galimybes.

šaltinis: sarmatas.lt