infa.lt

EPA-EFE/STEPHANIE LECOCQ

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss beveik atsistatydino. Jai prireikė penkių savaičių, kad pagilintų politinę ir ekonominę krizę, į kurią Didžioji Britanija pateko po sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos. L. Truss vyriausybė plyšta per siūles, o ministrės pirmininkės atsistatydinimas dabar yra tik laiko klausimas, kad būtų surastas jai pakaitalas, rašo BBC

Per penkias savaites Truss prarado du vyriausiuosius ministrus, parlamentinės frakcijos ir rinkėjų paramą. Jos palankumo reitingas siekia vos 15 proc. – mažiau nei bet kurio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko per visą šiuolaikinę istoriją. Dar blogiau – jos „Brexit” įkvėptas energingas reformų planas nesulaukė rinkų palankumo, todėl kilo pavojus finansiniam stabilumui, pensijų sistemai ir visai ekonomikai.

Daugiau nei 12 metų Didžiąją Britaniją valdžiusios torių partijos valdžia ateičiai taip pat yra abejotina.

Per pastaruosius ketverius metus pasikeitė trys ministrai pirmininkai, o per pastaruosius keturis mėnesius – keturi finansų ministrai. Tai jau yra chaosas, nes iždo vadovas (dar vadinamas kancleriu) yra dešinioji ministro pirmininko ranka, vyriausiasis vyriausybės ministras. Jiems rezervuota net šalia vyriausybės vadovo esanti Dauningo gatvės 11 rezidencija.

Krizės ištikta Didžioji Britanija. Kaip Liz Truss per savaitę pavyko sugriauti sistemą

Pastarųjų savaičių įvykiai ir Liz Truss veiksmai privedė vieną iš septynių labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių branduolinę jėgą prie socialinio, politinio ir ekonominio žlugimo slenksčio.

Drąsus statymas ir neišvengiamas atsistatydinimas

Viskas prasidėjo, kai „Brexit” ideologas Borisas Johnsonas suklupo ir buvo priverstas atsistatydinti. Jį pakeitė partija (ne žmonės, tokios yra taisyklės), kuri išrinko Liz Truss.

L. Truss palaikė kraštutinė dešinioji Konservatorių partijos parlamentinės frakcijos dalis, kuri pasisakė už griežtą „Brexit”, visišką ekonomikos reguliavimo panaikinimą, mokesčių mažinimą ir socialinių išlaidų mažinimą.

L. Truss pristatė savo ekonominį planą, kuriame numatė mažinti mokesčius turtingiesiems, panaikinti planuojamus didinti mokesčius verslui ir apipilti žmones pinigais, reaguojant į kylančias šviesos ir šilumos kainas Vladimiro Putino energetinio karo prieš Europą fone.

Radikalus Truss planas kainuoja apie ketvirtį trilijono svarų sterlingų, tačiau nei ji, nei jos finansų ministras Kwasi Kwartengas nepasakė, iš kur bus gauti pinigai. Jie pažadėjo pasakyti lapkričio pabaigoje.

Tų, kurie investavo savo ir kitų žmonių pinigus į Didžiosios Britanijos ekonomiką, tarpe kilo panika. Perspektyva tapti kreditoriumi šaliai, kurios biudžete žioji ketvirčio trilijono svarų sterlingų skylė, išgąsdino investuotojus. Truss-Kwartengo planas vedė šalį į žlugimą, o ne į klestėjimą, todėl reikėjo kažko imtis.

Truss iš pradžių atmetė visas pretenzijas ir atsakė trijų žodžių šūkiais. Pažodžiui: „Augimas, augimas ir augimas”. Arba: „Darykime tai, darykime tai, darykime tai, darykime tai”.

Tai nepadėjo. Reikėjo pasiaukoti. Auka tapo tas pats finansų ministras Kwartengas. Tai ir vėl nepadėjo.

Jau beveik savaitę ir spauda, ir parlamento nariai užduoda L. Truss tą patį klausimą: kodėl jūs vis dar čia?

„Visiška betvarkė.”

Po pirmojo atsistatydinimo įvykiai ėmė klostytis sparčiai.

Atleistąjį Kwartengą pakeitė Jeremy Huntas, kuris dar visai neseniai varžėsi su Truss partijos kovoje dėl premjero posto. Nepaisant to, kad jis buvo pašalietis, naujokas ir Truss dešinioji ranka, jis iš karto išjudino ministrę pirmininkę ir visiškai perrašė jos programą.

Visos Truss paskelbtos reformos atsidūrė šiukšlių dėžėje. Vienų mokesčių mažinimas, atsisakymas didinti kitus ir net parama visuomenei, kai sąskaitos už dujas ir šviesą tapo beprecedentės, buvo panaikinti arba iš dalies panaikinti. Be to, Huntas neatmetė galimybės, kad bus atliekami tolesni pakeitimai, o tai yra visiškai priešinga Truss libertariniam kursui.

Didžiosios Britanijos demokratijos istorijoje dar nėra buvę, kad į valdžią ateitų ministrė pirmininkė, paskelbtų naują kursą, kuris iškart būtų atšauktas – o ji liktų valdžioje.

Todėl trečiadienį per pirmąją premjerės savaitinę ataskaitą parlamentui opozicija ne kartą klausė: jei viskas, su kuo ministrė pirmininkė atėjo į valdžią, buvo panaikinta, ir kancleris, o ne ji, groja pirmuoju smuiku vyriausybėje, kodėl L. Truss vis dar neatsistatydino?

Ji atsakė ta dvasia, kad žmonės kenčia ir, kad ne laikas keisti arklius kryžkelėje. Opozicija garsiai nusijuokė. Užuot pateikusi atsakymus iš esmės, Truss nukrypdavo į asmeniškumus, o jos partijos bendražygiai apsimesdavo, kad niekas nevyksta, ir klausdavo premjerės, kaip praėjo jos susitikimas su moterų futbolo rinktine, ir ką ji mano apie kariškių kroso bėgimą vienoje rinkimų apygardoje.

Vos tik baigėsi diskusijos Parlamente, iš Vidaus reikalų ministerijos vadovės pareigų atsistatydino antroji pagrindinė vyriausybės ministrė Suella Braverman.

Oficialiai – už vyriausybės dokumento nutekinimą iš jos asmeninio mobiliojo telefono. Tačiau iš atsistatydinimo laiško buvo aišku, kad net ir artimiausi Truss idėjiniai bendražygiai palieka skęstantį laivą.

Dabar buvusi vidaus reikalų ministrė Braverman atvirai užsiminė, kad atėjo laikas pačiai Truss atsistatydinti, nes klaidas reikia pripažinti ir „negalime apsimesti, kad neklydome, ir viskas kažkaip stebuklingai pasitaisys”.

„Tai betvarkė”, – ekspertams sakė „Eurazijos grupės” analitinio centro vienas iš vadovų Midžas Rahmanas.

„Didžiausias iššūkis valdžios institucijoms dabar yra atkurti ekonominį stabilumą. Jie yra tik pusiaukelėje. Dabar reikia: 1. Atsikratyti Truss…” – pristato jis savo veiksmų planą, kuriame yra dar trys punktai: naują torių lyderį turi išrinkti ne visa partija, o frakcijos nariai, turi būti parengtas naujas subalansuotas biudžetas ir atkurta susiskaldžiusios partijos vienybė.

Kaip su tuo susijęs „Brexit

Būsimas Truss atsistatydinimas yra logiška skyrybų su ES projekto tąsa.

Bendrosios ekonominės erdvės dėka Didžioji Britanija per 40 metų iš „Europos ligonio” tapo išsivysčiusios ekonomikos šalimi, ir vartais investicijoms į ES. Tačiau pastarąjį dešimtmetį gerovės augimas sustojo.

Per 12 konservatorių valdymo metų Jungtinėje Karalystėje dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės, Škotijos nepriklausomybės referendumo „ne” ir referendumo dėl išstojimo iš ES „taip” buvo smarkiai sumažintos socialinės išlaidos.

„Brexit” užbaigė referendumo dalyvio ministro pirmininko Davido Camerono karjerą. Jį pakeitė Theresa May, torių partijos atstovė. Ji bandė išspręsti pagrindinį „Brexit” klausimą: kaip atsisveikinti su artimiausia ir turtingiausia rinka netapus skurdesne ir nesuskaldžius šalies, nes tarp Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis, ir Airijos Respublikos, kuri yra ES narė, nėra sienos.

May pasirinko vienintelį galimą variantą – „pusiau „Brexit”. Kai Didžioji Britanija lieka ES muitų zonoje, kad išvengtų jūros sienos su Šiaurės Airija. Konservatoriams šis variantas netiko, todėl ją pakeitė „Brexit” ideologas ir jo veidas Borisas Johnsonas.

Jis pasirašė sutartį dėl jūros sienos šalies viduje, pateikė ją kaip galutinį „Brexit” sprendimą, laimėjo rinkimus ir užsitikrino tvirtą torių daugumą parlamente iki 2024 m. Ir žodis „Brexit” išnyko iš Didžiosios Britanijos politinės leksikos.

Tačiau problemos neišnyko. Ilgainiui tapo aišku, kad B. Johnsono pasiūlytas variantas neveikia ir kad susitarimo su ES pasiekti neįmanoma. Žadėti „Brexit” dividendai nebuvo gauti, o šalis skurdo.

Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, dėl „Brexit” prekyba su ES sumažėjo 20 proc.

Šiuo metu Britanijos našumas yra mažiausias, infliacija sparčiausia, o ekonomikos augimas lėčiausias iš visų jos konkurentų. Didžiosios Britanijos ekonomika vis dar yra 0,2 % mažesnė nei prieš pandemiją, euro zonos ekonomika yra 1,8 % didesnė, o JAV visiškai atsigavo dar praėjusią žiemą.

Rinkėjai jaučia pasekmes.

Anglijos banko prognozėmis, per ateinančius metus gyventojų pragyvenimo lygis sumažės labiausiai per 60 metų tokių skaičiavimų istoriją.

Net, jei toriai artimiausiu metu ras būdą, kaip pakeisti Truss, jų laukia netrivialus uždavinys – grąžinti šalį į klestėjimo ir socialinės santarvės kelią. Paprasti receptai jau išsemti. Laukia sunkūs sprendimai.

Remiantis Didžiosios Britanijos analitinio centro „Resolution Foundation” skaičiavimais, šalis atsidūrė ties didžiausio nuo 1993 m. mokesčių didinimo riba, ir tai dar nesibaigė. Kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, reikės sumažinti dešimtis milijardų svarų sterlingų išlaidų mokykloms, ligoninėms, policijai, kelių remontui, prieinamam būstui ir socialinėms išmokoms.

Naujasis kancleris J. Huntas spalio 31 d. paskelbs skubų taupymo planą. Jis atskleis, kas ir kur turės susitraukti, mažiau valgyti, mažiau šildytis. Tačiau net ir šis negarsus politikas dabar yra populiaresnis už savo nuomonę turėjusią Liz Truss, kuri visiems žadėjo mokesčių mažinimą ir šviesią ateitį.

L. Truss bandė mėgdžioti Margaret Thatcher. „Geležinė ledi” valdžioje buvo daugiau nei dešimt metų. L. Truss net dešimt savaičių, praleistų dirbant Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, būtų pasiekimas.

Kol buvo rengiamas straipsnis – atėjo žinia, kad Liz Truss Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė ir Konservatorių partijos vadovė paskelbė atsistatydinanti. Ji pareigas ėjo vos 45 dienas – trumpiausiai per visą Didžiosios Britanijos istoriją. Prieš ją trumpiausiai pareigas ėjęs ministras pirmininkas buvo George’as Canningas, kuris šias pareigas ėjo 119 dienų iki savo mirties 1827 m.

„Atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pripažįstu, kad negaliu įvykdyti mandato, dėl kurio mane išrinko Konservatorių partija. Todėl kalbėjausi su Jo Didenybe Karaliumi ir pranešiau jam, kad atsistatydinu iš Konservatorių partijos vadovo pareigų. Liksiu Ministre Pirmininke, kol bus išrinktas įpėdinis. Ačiū, – sakė Truss.

Kitą savaitę partija surengs rinkimus, kuriuose bus renkamas naujas lyderis, taigi ir naujas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.