infa.lt

Eurostat duomenimis Euro zonos tarptautinės prekybos prekėmis deficitas 50,9 mlrd. eurų, tai yra tiek daugiau prekių nusipirkta iš užsienio, nei parduota.

Prekių eksportas į kitas pasaulio šalis 2022 m. rugpjūčio mėn. sudarė 231,1 mlrd. eurų, kai tuo tarpu importas iš likusio pasaulio sudarė – 282,1 mlrd. Deficitas -50,8 mlrd. eurų.

Palyginimui su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu – eksportas sudarė 186,4 mlrd. eurų, o importas iš likusio pasaulio siekė – 183,6 mlrd. eurų.  Perteklius +2,8 mlrd eurų.

Reikėtų pastebėti bendrą eksporto augimą per metus – jis padidėjo 24% (45 mlrd eurų), kas lyg ir turėtų liudyti, kad prekių gamyba auga.

Panašios tendencijos užfiksuotos ne tik Euro zonoje, bet ir visoje ES.

2022 m. rugpjūčio mėn. prekių eksportas už ES ribų siekė 207,1 mlrd. eurų, t. y. 24,2 proc. daugiau, palyginti su 2021 m rugpjūčio mėn. (166,7 mlrd. eurų)

Importas iš kitų pasaulio šalių sudarė 271,8 mlrd. eurų, t. y. 56,4 % daugiau, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn. (173,8 mlrd. eurų)

Todėl ES užfiksuotas 64,7 mlrd. eurų prekybos prekėmis su likusiu pasauliu deficitas lyginant 2021 m. rugpjūčio mėnesiu (-7,1 mlrd. eurų). Prekyba ES viduje 2022 m. rugpjūtį. išaugo iki 329,5 mlrd. eurų, t. y. +32,3 proc. lyginant su 2021 m. rugpjūčio mėn.

Lietuvos eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais atspindi bendras tendencijas: Eksportas į ES ir už jo ribų siekė 28,2 mlrd eurų, o importas – 33,3 mlrd eurų, kas sudaro -5,2 mlrd prekybos deficitą. Tiek daugiau nupirkome nei pardavėme.

Importas į ES labai padidėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Latviją (-21,7 proc.), Estiją (-16,4 proc.) ir Liuksemburgo (-13,6 %).

Didžiausias augimas užfiksuotas Kroatijoje (+149,7 %), Portugalijoje (+93,5 %) ir Maltoje (+90,2 %).

2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. prekių eksportas už ES ribų išaugo iki 1, 657,3 mlrd. eurų (18,1 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. sausio-rugpjūčio mėn.), o importas padidėjo iki 1, 966,9 mlrd. eurų (49,9 %, palyginti su 2021 m. sausio-rugpjūčio mėn.).

Todėl ES užfiksuotas 309,6 mlrd. eurų prekybos deficitas, lyginant su 2021. sausio-rugpjūčio mėn 91,8 mlrd. eurų pertekliumi. ES vidaus prekyba 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. išaugo iki 2 740,4 mlrd. eurų, t. y. +25,1 %, palyginti su 2021 m. sausio-rugpjūčio mėn.

Šiuose skaičiuose nėra įvardyta bendra infliacija, pakilusi nuo 2021 metų iki 12% (nuo 2%), pakėlusi prekių kainas ir taip padidinanti eksporto-importo sumų skaičius. Tuo pačiu dėl kuro ir elektros energijos kainų išaugusios logistikos ir prekių savikainos augimo išlaidos, kurios neminusuotos iš šių eksporto sumų, nors, lyg ir sudaro eksporto dalį, iš tiesų tėra tik išlaidos.

Todėl, tokiomis sąlygomis lyginti šių metų ir praėjusių metų atskirus mėnesius, kai egzistuoja visiškai skirtingos ekonominės sąlygos ir priežastys, nepateikiant grynojo pelno skirtumų ir įtraukiant infliaciją – nėra tikslu.  Tai tik skaičiai, neatspindintys tikrosios skirtingų metų lyginamų sumų vertės. Galima net sakyti – klaidinantys.

Tačiau žymus pirkimo-pardavimo, tuo pačiu periodu, neigiamo skirtumo padidėjimas – liudija neguodžiančią tendenciją – smunkantį gebėjimą parduoti savo brangstančias prekes pasauliui. Ir šis mukimas pakankamai didelis -53,6 mlrd eurų (turint omenyje, kad pernai dar buvo +2,8 mlrd. pliusas).  Žymia dalimi prie jo prisidėjo kelis kartus išaugusios suskystintų gamtinių dujų (x10) ir naftos kainos.

Ši suma nedaug skiriasi nuo Lietuvos BVP, kuris 2021 m sudarė 55,4 mlrd eurų.

Prekyba euro zonos viduje 2022 m. rugpjūčio mėn. padidėjo iki 210,5 mlrd. eurų, t. y. 34,8%, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėnesiu, kas, greičiausiai, didžia dalimi susiję su rekordiniu kuro ir elektros kainų augimu, taip pat bendra infliacija, nes kažkokio ekonominių sąlygų tam pagerėjimo – tikrai nebuvo.

Žmonėms trūkstant atlyginimo į pagalbą ateina santaupos, trumpuoju laikotarpiu rodančios lyg ir augantį BVP, tačiau tai apgaulingas rodiklis – krizių metu valstybių ekonominė gerovė niekada neaugo – tai infliaciniai skaičiai. Ir prekybos deficitas tą įrodo.