infa.lt

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį (spalio 17 d.) aptars Irano bepiločių orlaivių perdavimą Rusijai ir gali pasiekti politinį susitarimą dėl būsimų sankcijų, susijusių su tokia veikla, penktadienį pranešė du diplomatai.

Ukraina pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė daugybę išpuolių naudodama Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed-136”. Iranas neigia tiekęs dronus Rusijai, o Kremlius komentarų nepateikė.

Trys Rusijos pajėgų valdomi dronai anksti ketvirtadienį atakavo nedidelį Makarivo miestą į vakarus nuo Ukrainos sostinės, o pareigūnai teigė, kad kritinės svarbos infrastruktūros objektams smogė, anot jų, Irano gamybos „savižudžiai”.

Pasak diplomatų, cituojančių parengiamuosius susitikimus prieš pirmadienį Liuksemburge įvyksiantį ministrų susitikimą, buvo atlikta bepiločių orlaivių veiklos analizė ir ši tema dabar įtraukta į darbotvarkę.

Diplomatai teigė, kad nors pirmadienį susitarti dėl naujo sankcijų sąrašo nepavyko, tačiau vėliau gali būti pasiektas politinis susitarimas, kuris atvertų kelią sankcijoms.

Pirmadienį blokas jau ketina įvesti kelionių draudimus ir įšaldyti turtą maždaug 15 iraniečių, dalyvavusių praėjusį mėnesį prasidėjusiose represijose prieš demonstracijas, kurios prasidėjo po to, kai policijos areštinėje žuvo 22 metų Mahsa Amini.

Prancūzija ir Vokietija, 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu šalys, aiškiai pareiškė manančios, kad naujos sankcijos, susijusios su Rusijos naudojamais bepiločiais orlaiviais, taip pat yra būtinos ir, kad bepiločių orlaivių perdavimas turėtų būti vertinamas kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2231 pažeidimas.

Rezoliucijoje 2231 pritarta 2015 m. Irano ir šešių valstybių – Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – branduoliniam susitarimui, kuriuo apribota Teherano urano sodrinimo veikla, apsunkinta Irano galimybė kurti branduolinius ginklus ir panaikintos tarptautinės sankcijos.

ES atstovas spaudai sakė, kad užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars Irano klausimą, tačiau atsisakė komentuoti, ar į darbotvarkę bus įtraukti Irano dronai arba sankcijos dėl dronų perdavimo.

„Tai bus išnagrinėta, tačiau sankcijos dabar nebus taikomos”, – sakė vienas iš diplomatų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad konsultuosis su ES partneriais, kaip reaguoti į dronų perdavimo veiklą, ir pirmą kartą susiejo galimus Irano tiekimus su JT Saugumo Tarybos rezoliucija, sakydama, kad tokia veikla ją pažeidžia.

Pagal rezoliuciją ginklų embargas Iranui galiojo iki 2020 m. spalio mėn. Nepaisant buvusio prezidento Donaldo Trumpo, kuris 2018 m. išvedė Jungtines Valstijas iš susitarimo, pastangų pratęsti ginklų embargą, Saugumo Taryba tai atmetė, atverdama Iranui kelią atnaujinti ginklų eksportą.

Tačiau rezoliucijoje vis dar numatyti iki 2023 m. spalio mėn. galiosiantys raketų ir susijusių technologijų apribojimai, kurie apima pažangių karinių sistemų eksportą ir pirkimą.

Sankcijos žmogaus teisių srityje

Diplomatinis šaltinis teigė, kad minėtiems dronams taikomas Raketų technologijų kontrolės režimas (MTCR) – neoficialus maždaug 35 valstybių politinis susitarimas, kuriuo siekiama apriboti raketų, raketų technologijų ir dronų, kurių pardavimas pažeistų rezoliuciją, platinimą.

Rezoliucijoje MTCR neminimas, tačiau joje daroma nuoroda į Jungtinių Valstijų Saugumo Tarybai pateiktą laišką dėl MTCR, datuotą kitą dieną po branduolinio susitarimo. Iranas nėra MTCR šalis, tačiau Rusija yra MTCR šalis ir šiuo metu jai pirmininkauja.

Rugsėjo 9 d. Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Irano bendrovei, kurią apkaltino koordinuojant karinius skrydžius, skirtus Irano dronų gabenimui į Rusiją, ir dar trims bendrovėms, kurios, pasak jų, dalyvavo Irano bepiločių orlaivių gamyboje.

ES aukšto rango diplomatas žurnalistams sakė, kad jie imsis veiksmų, tačiau pirmadienį joks sprendimas nebus priimtas.

Diskusija dėl bepiločių orlaivių vyksta tuo metu, kai ES užsienio reikalų ministrai rengiasi pirmadienį patvirtinti sankcijas Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su susidorojimu su protestuotojais.

Europos diplomatai teigia, kad tas paketas, dėl kurio jau susitarė ES diplomatai, apima maždaug 15 asmenų ir subjektų turto įšaldymą ir draudimą keliauti, ir yra parengtas po to, kai panašias sankcijas įvedė Jungtinės Valstijos, Kanada ir Didžioji Britanija.

Sankcijų paketas paskatino Iraną nusiųsti diplomatinę notą Europos ambasadoriams. Agentūros „Reuters” matytoje notoje teigiama, kad Iraną nustebino ES reakcija, kurią paskatino žiniasklaidoje kilęs triukšmas, ir perspėjama, kad tai gali pakenkti ryšiams su Teheranu ir galiausiai bet kokiems šansams atgaivinti 2015 m. branduolinį susitarimą, kuris nuo kovo mėn. įstrigo.

Joje kalbama apie Irano saugumo pajėgų, kurios susidūrė su „visų formų chuliganizmu”, aukas ir pakartojamas vyriausybės teiginys, kad 22 metų Mahsa Amini, kuri mirė policijos areštinėje ir sukėlė beveik mėnesį trukusius protestus, mirė dėl ligos.

Teigiama, kad protestus sukėlė išoriniai veiksniai, kuriuos kurstė „karą kurstančios grupuotės Jungtinėse Valstijose”.

„Aiškiai pasakėme, kad jie turėtų pagalvoti apie tai, kas vyksta šalies viduje, ir jie negali tikėtis, kad ES tylės šių masinių žmogaus teisių pažeidimų akivaizdoje”, – sakė vienas iš diplomatų.