infa.lt

Spalio pradžioje Italijoje vyko 30-oji Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacijos (WOAH) Europos regioninės Komisijos konferencija. Joje dalyvavo 150 delegatų iš visos Europos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai akcentavo vakcinų nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) ir paukščių gripo sukūrimo būtinumą bei poreikį mažinti rizikas ir grėsmes gyvūnų transportavimo tolimais atstumais grandinėje.

„Afrikinis kiaulių maras. Lietuva pristatė savo patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru, kuris nustatomas šernuose ir kiaulėse jau aštuonerius metus. Katanijoje susirinkę tarptautinio lygio ekspertai konstatavo, kad vakcinų nuo AKM ir paukščių gripo atsiradimas labai prisidėtų prie šių užkrečiamų ligų plitimo suvaldymo, todėl bus dedamos visos pastangos tokias vakcinas sukurti.

Taip pat svarbu toliau informuoti visuomenę, ypač ūkininkus ir medžiotojus apie šių ligų keliamas pasekmes bei atsirandančius ribojimus mėsos tiekimui ir vartojimui, o padidėjus keliaujančiųjų su gyvūnais ir jų komercinio gabenimo srautams ne tik tarp bendrijos šalių, reikia aiškesnių standartų ir gerosios bendradarbiavimo praktikos“, – pasakoja VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas.

Pasak pavaduotojo, visos šalys sutarė, kad Europos regiono mastu svarbu sukurti ilgalaikę šernų populiacijos mažinimo strategiją, kurios kūrime bei valdyme dalyvautų visos suinteresuotos organizacijos, kaip aplinkos apsaugos specialistai, medžiotojai, mokslininkai, veterinarai.

Nerimą kelia ir paukščių gripas

Tuo tarpu pastaraisiais metais labai padidėjo ir labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių Europos regione. Dėl didelių nuostolių ir keičiantis visuomenės požiūriui būtina peržiūrėti ligų prevencijos ir kontrolės galimybes. Paukščių gripas sukelia didelius ekonominius nuostolius, trukdžius tarptautinei prekybai bei mažina ūkininkų pajamas.

„Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys sparnuočių gripo plitimui sustabdyti yra biosaugumo priemonės, tačiau reikia svarstyti ir kitas papildomas priemones kaip vakcinacija.

Šiuo metu reikia, kad pasaulinės organizacijos ir visų šalių mokslininkai bei ekspertai surinktų duomenis ir atliktų bandymus dėl šios vakcinos panaudojimo Europos regione. Antai, Kinija turi gana ilgą patirtį vakcinuojant paukščius nuo paukščių gripo.

Šią priemonę Kinija taiko nuo 2005 metų ir kadangi virusas vis mutuoja, vakcinos tampa neveiksmingos – jas reikia nuolat modifikuoti.

Siekiant, kad vakcinos būtų veiksmingos reikia surinkti daug mokslinių duomenų, juos suderinti su cirkuliuojančiais virusais, bei turėti parengtą strategiją dėl užkrėstų ir vakcinuotų gyvūnų atskyrimo“, – įspūdžiais iš konferencijos dalijasi D. Kliučinskas.

Lietuvos atstovai džiaugiasi, jog konferencijos dalyviai sutarė keistis informacija susijusia su vakcinų kūrimu, testavimu, naudojimu, bei modeliavimo tvarka su šalių laboratorijomis, o WOAH kuri vertins vakcinos sukūrimo reikalavimus ir iššūkius ilgalaikėje perspektyvoje.

Vienodai aukšti standartai transportuojamų gyvūnų gerovei

Vienas pagrindinių šiųmetės konferencijos tikslų – kurti geresnius tarptautinius standartus, mažinti rizikas ir grėsmes gyvūnų transportavimo grandinėje. Visuomenė išreiškia vis didesnį susidomėjimą gyvūnų gerovės klausimais juos transportuojant ir šis supratimas daro įtaką vartotojų pasirinkimui.

„Nors Lietuva ir kitos ES šalys įdiegusios gana aukštus gerovės standartus, vis dar transportuojant gyvūnus į ne ES šalis, tokie patys standartai už ES sienų ribų jie negalioja, todėl gyvūnų gerovė prastėja.

Ekspertai sutarė, kad būtina šiuos standartus didinti dalinantis gerąją patirtimi, rengiant procedūras, kontroliuojant vežėjus, tvirtinant kelionės planus ir kitus dokumentus.

Kadangi tolimų kelionių transportavimo klausimas vyksta per tris, keturias ar daugiau valstybių, šie klausimai turi būti sprendžiami bendradarbiaujant tarpusavyje ir sutariant dėl vienodų aukštų standartų“, – apibendrina konferencijos temas D. Kliučinskas.