infa.lt

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo pagal transatlantinį dalijimosi asmeniniais žmonių duomenimis susitarimą su Europos Sąjunga bus apribotos Amerikos nacionalinio saugumo agentūrų galimybės gauti žmonių asmeninę informaciją, kurią renka google, facebook ir kiti JAV korporacijų valdomi socialiniai tinklai bei paieškų sistemos, praneša Politico.

Įsakas priimtas po ilgų Jungtinių Valstijų ir ES derybų, kai 2020 m. ES bloko aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Vašingtonas nepakankamai apsaugojo Europos piliečių privačius duomenis, kai jie buvo perduodami už Atlanto.

Teisėjai daugiausia dėmesio skyrė tam, kad JAV stebėjimo programose nebuvo numatyta tinkamų priemonių, pagal kurias Europos piliečiai galėtų žinoti, kaip ir kam buvo renkami jų asmens privatūs duomenys.

Šiuo įsakymu JAV Teisingumo departamente bus sukurta nauja institucija, kuri prižiūrės, kaip Amerikos nacionalinio saugumo agentūros gali gauti ir naudoti tiek Europos, tiek JAV piliečių informaciją.

Taip pat bus suteikti nauji įgaliojimai JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biurui, kuris prižiūri agentūrų darbą, pilietinių laisvių apsaugos pareigūnams, kad jie galėtų tirti galimus žmonių privatumo teisių pažeidimus.

Įsteigus vadinamąjį Duomenų apsaugos peržiūros teismą Teisingumo departamente, žmonės galės per vadinamąjį „specialųjį advokatą” teikti ieškinius, kad užginčytų šių agentūrų vykdomą jų duomenų naudojimą ir taip, galimai, gerokai apribotų tokių agentūrų kaip Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) veiklą.

Ketvirtadienį prekybos sekretorė Džina Raimondo (Gina Raimondo) teigė, kad teismo sprendimai bus nepriklausomi ir privalomi.

„Šie įsipareigojimai visiškai atitinka 2020 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Schrems II ir apims asmens duomenų perdavimą į Jungtines Valstijas pagal ES teisę”, – žurnalistams sakė G. Raimondo.

Bideno pasirašytu vykdomuoju įsaku reikalaujama, kad JAV žvalgybos agentūros rinktų duomenis tik konkrečiais, apibrėžtais nacionalinio saugumo tikslais, būtinu ir proporcingu būdu. JAV žvalgybos agentūros privalo atnaujinti savo politiką ir procedūras, kad jos atitiktų įsakymo gaires.

Vykdomasis įsakas yra kitas žingsnis kuriant naują transatlantinį dalijimosi žmonių asmeniniais duomenimis susitarimą, kuris reikalingas tūkstančiams bendrovių – nuo „Google” iki „General Electric” – kad galėtų perduoti duomenis tarp dviejų svarbiausių pasaulio ekonomikų.

Dabar įsakas bus išsiųstas į Briuselį, kur Europos Komisija, atsižvelgdama į bloko privatumo agentūrų ir politikų bei ES šalių nuomonę, perkels tekstą į savo taisykles.

Tikimasi, kad šis procesas užtruks apie šešis mėnesius, o galutinis paktas bus paskelbtas maždaug 2023 m. kovo mėn.

Aukšto rango Bideno administracijos pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgalioti kalbėti viešai, sakė esantys įsitikinę, kad Baltųjų rūmų vykdomasis įsakas ir Teisingumo departamento naujos taisyklės patenkins Komisijos susirūpinimą keliančius klausimus.

Dar svarbiau tai, kad pareigūnai teigė manantys, jog naujoji sistema atlaikys bet kokius teisinius iššūkius, dėl kurių JAV vyriausybė būtų priversta grįžti prie braižymo lentos.

„Tikimės, kad yra nemaža tikimybė, jog kas nors bandys tai užginčyti Europoje, ir manau, kad teismai pamatys, jog mes iš tiesų pateikėme sistemą, kuri iš esmės skiriasi nuo iki tol galiojusios”, – ketvirtadienį vykusiame brifinge sakė vienas iš šių pareigūnų.

infa.lt: Bet kuriuo atveju, kas bebūtų kalbama ar įrodinėjama – ES sutiko, kad jos šalių-narių piliečių asmeniniai duomenys keliautų į svetimas, nepriklausančias blokui šalis.

O tai reiškia realią tikimybę, kad tais duomenimis bus be skrupulų naudojamasi iškilus poreikiui.

Juk svarbiausia yra tuos duomenis turėti. Ir juos turės. Ir mus su jais.