infa.lt

Volodymyro Zelenskio nuotr.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) delegacija, įskaitant tris regioninių parlamentų narius, šią savaitę apsilankys Rusijos okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose ir, kaip praneša žiniasklaida, vyks į Kremliaus palaikomą kelionę, praneša Euractiv.

Tuo tarpu analitikai teigia, kad AfD ryšius su Rusija reikėtų vertinti atsižvelgiant į partijos pastangas sustiprinti savo rinkėjų bazę.

Delegacija pirmadienį išvyko iš Vokietijos į Rusiją ir artimiausiomis dienomis vyks į Ukrainos rytus, kad „išsiaiškintų humanitarinę padėtį”, sakoma partijos pareiškime.

„Atsižvelgdami į iškreiptus ir tendencingus pranešimus apie konfliktą Ukrainoje, norime susidaryti savo pačių situacijos vaizdą ir įvertinti humanitarinę padėtį”, – socialiniame tinkle „Twitter” pareiškė Hansas-Thomas Tillschneideris, Saksonijos-Anhalto AfD pirmininko pavaduotojas ir žemės parlamento narys.

Ukrainos ambasadorius Berlyne aršiai reagavo į planuojamą vizitą ir net paragino Konstitucijos apsaugos tarnybą imtis veiksmų prieš tris regiono parlamento narius, kurie savo veiksmais remia „Rusijos naikinamąjį karą”, pranešė jis socialiniame tinkle „Twitter”.

AfD jau seniai kaltinama užimanti prorusiškas pozicijas. Nors jie oficialiai pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau pasisako už „Nord Stream 2” atidarymą ir bet kokių ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą.

Tai ne pirmas kartas, kai AfD lankosi Rusijos valdomose Ukrainos teritorijose. Jau 2018 m. per rinkimus Rusijoje keli aukšto rango AfD politikai lankėsi Kryme, kurį Rusija neteisėtai aneksavo nuo 2014 m.

Analitikai teigia, kad AfD poziciją Kremliaus politikos atžvilgiu reikia aiškinti atsižvelgiant į partijos poreikį sustiprinti savo rinkėjų bazę. Pasak DW, AfD sulaukia daugiau paramos Rytų Vokietijoje, kuri skeptiškai vertina narystę ES ir kurioje istoriniai ryšiai apima kultūrinę empatiją Rusijai, rašo DW.

Vokietijoje gyvena viena didžiausių su Rusija susijusių diasporų – šalyje gyvena apie 6 mln. rusakalbių.

Apie trečdalis jų į Vokietiją emigravo devintajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, dauguma jų – etniniai vokiečiai, tačiau vadinami Rusijos vokiečiais (Russlanddeutsche), kurie XIX a. įsikūrė įvairiose Rusijos imperijos dalyse. Dar 2 mln. yra etniniai rusai.

Pastaraisiais metais Rusijos vokiečiai sulaukė didesnio žiniasklaidos dėmesio, nes apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partija pasiekia pastebimai geresnių rezultatų tose vietovėse, kuriose tankiai gyvena Rusijos vokiečių.

Tuo tarpu žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ši rusų diaspora po Maskvos agresijos prieš Ukrainą susiduria su padidėjusiu priešiškumu ir priekabiavimu.