infa.lt

Šiaurės Korėja „automatiškai ir nedelsiant” paleis atsakomąjį branduolinį smūgį, jei Kim Jong Unas negalės to pats padaryti esant puolimui, teigiama naujame įstatyme, kuriame pirmą kartą kodifikuojama, kad lyderis perdavė savo teisę smogti esant sunkiai būklei, praneša Politico.

Teisės aktas, patvirtintas Kimo guminiu antspaudu, kurį priėmė parlamentas, taip pat leidžia vykdyti prevencinius branduolinius smūgius, jei Šiaurės Korėja nuspręstų, kad užsienio ginklai netrukus nusitaikys į jos strateginius objektus arba valstybės vadovybę.

Ši priemonė priimta diktatoriui prisiekus niekada nesiskirti su branduoline ir raketų programa, kuriai sukurti jo šaliai prireikė dešimtmečių, todėl kasmet ji tampa vis pavojingesnė. Šiaurės Korėja „niekada neatsisakys branduolinių ginklų ir visiškai nevykdys jokio branduolinio nusiginklavimo, jokių derybų ir jokių mainų, kuriais būtų galima prekiauti”, – penktadienį pareiškė Kimas, skelbia valstybine žiniasklaida.

Kimas, kaip ir prieš tai buvęs jo tėvas, nenori išsiskirti su savo branduolinėmis bombomis, nes jos padeda išlaikyti režimą. Tačiau manoma, kad Pchenjanas ginklus panaudotų tik tuo atveju, jei Šiaurės Korėją pirmosios užpultų užsienio valstybės, tikriausiai kokia nors Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Pietų Korėjos kombinacija.

Dabar taip nebėra: Įstatyme sakoma, kad Kimo bombos gali būti panaudotos bet kokios masinio naikinimo ginklų atakos ir (arba) nebranduolinio smūgio valstybės vadovybei, branduolinių pajėgų vadovybei ar „svarbiems strateginiams objektams” atveju, kuris vyksta arba „manoma, kad artėja”.

Tikėtina, kad toks Kimo žingsnis yra atsakas į Pietų Korėjos prezidento YOON SUK-YEOL komentarus, kuris anksčiau užsiminė, kad Pchenjanui rengiantis atakai, Šiaurės Korėjai būtina suduoti prevencinį smūgį „žudymo grandinei”. Iš tiesų dabar Kimas leido pasauliui suprasti, kad raudonasis mygtukas vis tiek gali būti paspaustas, net jei jis bus miręs.

„Jei dėl priešiškų jėgų atakos kyla pavojus valstybės branduolinių pajėgų valdymo ir kontrolės sistemai, branduolinis smūgis suduodamas automatiškai ir nedelsiant, siekiant sunaikinti priešiškas jėgas, įskaitant provokacijos pradžios tašką ir vadovybę pagal iš anksto nustatytą operacijos planą”, – rašoma naujajame įstatyme.

„Naujasis įstatymas pabrėžia pavojus, kylančius dėl to, kad JAV ir Pietų Korėja daugiausia dėmesio skiria vadovybės dekapitacijos strategijoms”, – sakė Carnegie Endowment for International Peace vyresnysis bendradarbis ANKIT PANDA. „Buvo gana nuspėjama, kad Šiaurės Korėja pasuks automatinio atsakomojo smūgio grasinimo, jei Kimas būtų nužudytas, keliu.”

Vis dėlto nesitikėkite, kad prezidentas Džo Bidenas pakeis kursą. „Mūsų politika nesikeičia, – elektroniniu paštu dienraščiui „NatSec Daily” sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watsin. JAV ir toliau koordinuos veiksmus su sąjungininkais, siekdamos „visiško Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo”.

JAV pareigūnai yra pasirengę susitikti su savo kolegomis iš Šiaurės Korėjos be išankstinių sąlygų – toks pasiūlymas ne kartą buvo pateiktas kolegoms Pchenjane, tačiau Šiaurės Korėja „ir toliau nereaguoja”, – teigė Watson.