infa.lt

nuotr. INTS KALNINS (REUTERS)

Sveikinimo šūksniai ir plojimai pasitiko kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) lyderį Jimmie Åkessoną, kuris kalbėjo audringame priešrinkiminiame mitinge pietiniame Helsingborgo uostamiestyje, rašo Politico.

Netoliese esančioje magistralėje automobilis sulėtino greitį ir pro atidarytą vairuotojo pusės langą vyriškis taip garsiai sušuko „Pirmyn, Džimi”, kad Akesonas trumpam nutilo ir nusijuokė.

„Atėjo laikas Švedijos žmonėms suteikti mums šansą”, – paskutinį savaitės dienos vakarą kelių šimtų žmonių miniai sakė J. Åkessonas. „Atėjo laikas suteikti mums šansą vėl padaryti Švediją didingą”.

Rugsėjo 11 d. Švedijoje vyksiantys rinkimai pretenduoja tapti unikaliu balsavimu Šiaurės Europos valstybės istorijoje. Pirmą kartą kraštutinių dešiniųjų partija turi realių galimybių užsitikrinti rimtą įtaką svarbiausiose politikos srityse, įskaitant imigraciją ir policijos darbą.

Nors panašios partijos pastaruoju metu turėjo įtakos netoliese esančiose Suomijoje, Danijoje ir Estijoje, Švedijoje SD dešimtmečius buvo atstumta pagrindinių varžovų dėl savo šaknų tarp neonacių grupuočių, veikusių šalyje dešimtajame dešimtmetyje.

Viena neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad parama Švedijos demokratams (SD) sparčiai auga: maždaug 22 proc. respondentų teigė, kad balsuotų už šią partiją, taip suteikdami jai antrą pagal dydį paramą po valdančiųjų socialdemokratų (28 proc.). Apklausas apibendrinančioje „POLITICO’s Poll of Polls” apklausoje SD sudaro 20 proc., o socialdemokratai – 29 proc.

Labai svarbu tai, kad SD dabar taip pat turi pagrindinių sąjungininkų, galinčių išstumti socialdemokratus iš valdžios.

Šio meto apklausos rodo, kad dabartinės premjerės Magdalenos Andersson ir jos sąjungininkų palaikymas yra maždaug toks pat, kaip ir keturių dešiniųjų opozicinių partijų bloko, įskaitant SD, palaikymas paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis.

Jei laimės opozicinis blokas, J. Åkesson sieks užsitikrinti kuo didesnę įtaką, vadovaudama partijai, remiančiai mažumos vyriausybę, arba būdama ministre naujoje platesnėje koalicijoje.

Mažai tikėtina, kad J. Åkessonas taps ministru pirmininku, net jei laimės jo partija, nes kitos opozicinio bloko partijos – centro dešinieji nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai – pareiškė, kad remia nuosaikiųjų lyderį Ulfą Kristerssoną (Ulf Kristersson), net jei jo partijos apklausų rezultatai bus prastesni nei SD.

Tačiau SD tapimas pagrindiniu Švedijos politikos formuotoju vis tiek būtų radikalus sukrėtimas Šiaurės Europos valstybės politinei sistemai, kuri pastarąjį šimtmetį daugiausia buvo grindžiama konsensuso siekimu.

Nors Švedijos imigracijos politika ilgą laiką buvo liberali, SD platformoje būtų siekiama, kad prieglobsčio prašytojų nebeliktų. SD ragina skirti ilgesnes laisvės atėmimo bausmes ir plačiau taikyti deportaciją.

„Deportuoti užsienio nusikaltėlius… ir jokių diskusijų”, – sakoma viename iš naujųjų SD rinkimų plakatų.

J. Akessonas pasakojo nusikalstamumo nusiaubtos Švedijos situaciją, kur gaujos klajoja po kaimus, įsilauždamos į namus, vogdamos iš sodų ir „atiminėdamos iš žmonių valčių variklius”. Jis teigė, kad socialdemokratų vyriausybė leido žlugti gerovės valstybei, ir tvirtino, kad jo partija auga, nes drįsta įvardyti tokius trūkumus ir „vadinti daiktus savais vardais”.

„Švedija buvo puiki šalis, saugi šalis, sėkminga šalis ir ji vėl gali būti tokia”, – teigė jis.

Po savo kalbos Helsingborge J.Akessonas teigė, kad rinkimų rezultatai galiausiai priklausys nuo to, kuri pusė geriau mobilizuos savo šalininkus eiti balsuoti.

„Šie rinkimai bus labai įtempti”, – sakė jis. „Gali lemti vos keli tūkstančiai balsų.”

Neilgai trukus sužinosime.

SD su Jimmie Åkessonu priešakyje laimėjo.