infa.lt

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusios savaitės pabaigoje buvo įrengti paskutinieji vielinės tvoros, kurią Ingrida Šimonytė vadina „Fiziniu barjeru” segmentai.

Maždaug 550 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio užtvaras reikšmingai prisideda stabdant neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą.

„Kuomet Vyriausybė nusprendė statyti fizinį barjerą, įvardijau du svarbius dalykus – kad projektas būtų baigtas laiku ir už numatytą biudžetą.

Šiandien galiu pasidžiaugti ir padėkoti projekto vykdytojams, kad jis baigtas ir laiku, ir už numatytą biudžetą.

Tikiu, kad fizinis barjeras padės pasieniečiams efektyviau kovoti su neteisėta migracija, kurios augantys srautai ir vėl fiksuojami kasdien“, – pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vielinės tvoros projektą įgyvendinančios bendrovės „EPSO-G“ atstovai I.Šimonytės vadovaujamai projekto priežiūros komisijai pirmadienį pranešė užtvėrę visus suplanuotus ruožus prie valstybės sienos.

Dar keletą savaičių bus vykdomi baigiamieji projekto darbai – tvarkomos statybvietės ir jų prieigos, atstatomi keliai bei šalinami nereikšmingi tvoros trūkumai. Atliktų darbų kokybę vertina techninės priežiūros specialistai, rengiama baigiamoji projekto dokumentacija.

Vielinės tvoros įrengimui Ministrų kabinetas pritarė praėjusių metų rugpjūtį, Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvą ir į šalį ėmus plūsti neteisėtiems migrantams. Siekiant suvaldyti migracijos srautą, tiesti pasienyje spygliuotos vielos užtvarą kiek anksčiau, 2021 m. liepos 9 d., pirmoji pradėjo Lietuvos kariuomenė.

Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos prašymą, Lietuvos kariai per penkis mėnesius pastatė apie 60 km ilgio užtvarą. Lietuvos kariuomenė prie užtvaros įrengimo prisidėjo ir skirta spygliuota viela: iš viso Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) buvo perduota 1990 rulonų arba apie 31 km kariuomenės spygliuotos vielos.

Tvora įrengiama pagal VSAT reikalavimus – prie valstybės sienos ribos buvo įrengta koncertinos prizmė, o prie šios statomi tvoros segmentai su koncertinos spirale viršuje. Bendras tvoros su koncertina aukštis virš žemės siekia maždaug 4 metrus.

Statant tvorą buvo įrengti 453 kilometrai naujos tvoros segmentų, atnaujinta 76 kilometrai anksčiau įrengtos tvoros, nutiesta 357 kilometrai koncertinos prizmės. Į bendrą tvorą buvo įtraukta ir maždaug 80 kilometrų koncertinos užtvaro, kurį 2021 metų vasarą ir rudenį įrengė Vidaus reikalų ministerijos sutelktos kariškių ir ugniagesių pajėgos.

Projektas bus įgyvendintas laikantis jam numatyto biudžeto – 152 mln. eurų. Galutinė panaudotų lėšų suma paaiškės pabaigus galutinius projekto darbus, prognozuojama, spalio mėnesį.

Statant tvorą dirbo 65 „EPSO-G“ sutelktos projektavimo ir statybos darbus atliekančios įmonės. Dar kelios dešimtys bendrovių užtikrino darbuotojų apgyvendinimą, maitinimą, teikė kitas paslaugas.

Statybų piko metu pasienyje su Baltarusija vienu metu dirbo daugiau nei 900 darbuotojų. Buvo pasitelkta daugiau nei 150 technikos vienetų: poliakalės, ekskavatoriai, bokšteliai, šakiniai krautuvai, ilgastrėliai, traktoriai, savivarčiai, ratiniai ir vikšriniai keltuvai, hidromanipuliatoriai.

Sudėtingus pasienio ruožus įveikti buvo pasitelktos amfibijos, keturračiams ir visureigiams ne visi ruožai buvo įveikiami. Tai vienas didžiausių statybos projektų Lietuvoje pagal darbuotojų skaičių, paaiškinama didelė tvoros kaina Vyriausybės puslapyje.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur tvoros įrengimas nenumatytas.

Projekto priežiūros komisijai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė, o į komisijos sudėtį įeina vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.