infa.lt

LRTK: Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė

INFA.LT
2022.08.25 16:43

nuotr: adslzone.net

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pranešimas:

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Rusų kalba retransliuojamos Lietuvoje programos po vasario 24 d. prarado pusę savo auditorijos: 50% respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, nurodė, kad po vasario 24 d. jų nebežiūri. Pasienio regione, galima sakyti, situacija panaši (nebežiūri 46% iš tų, kurie anksčiau žiūrėjo).

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu bendrovė „Kantar“ 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip pasikeitė rusų kalba retransliuojamų Lietuvoje programų žiūrėjimas po to, kai prasidėjo Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje.

Tyrime dalyvavo 2096 18-74 metų Lietuvos gyventojai, iš jų 596 gyvenantys šalies pasienio apskrityse. Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų raj., Švenčionių raj., Trakų raj., Vilniaus raj. (išskyrus Vilniaus miestą), Klaipėdos raj. (įskaitant Klaipėdos miestą), Šilutės raj., Jurbarko raj., Pagėgių raj., Tauragės raj., Ignalinos raj. ir Visagino miestas.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų (48%), žiūrinčių televizijų turinį, nurodė, kad iki 2022 m. vasario 24 d. žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59%.

Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 d., dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios tiek visoje Lietuvoje, tiek atskirai pasienyje (Lietuva – 45%, pasienis – 54%).

Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 d., nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną (56%). Maždaug trečdalis žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną (32%) ir maždaug dešimtadalis – ilgiau nei 3 val. (12%). Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 1-3 val. per dieną – 38%.

Nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai.

Tik nedidelė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą – 12%, įtaigią – 16%, informatyvią – 13%, operatyvią – 13%. Reikšmingai didesnė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrėtojų buvo linkę informaciją vertinti kaip nepatikimą – 65%, neįtaigią – 52%, neinformatyvią – 55%, neoperatyvią – 53%.

Įdomu pastebėti, kad nors didesnė pasienio gyventojų dalis žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., ir jų žiūrėjimui skirdavo reikšmingai daugiau laiko, jų nuomonė apie šias programas nėra geresnė nei visos Lietuvos (patikima – 12%, įtaigi – 17%, informatyvi – 13%, operatyvi – 12%).

Pasienyje, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, maždaug pusė ar daugiau rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėjusių gyventojų linkę jose pateikiamą informaciją vertinti ne itin gerai arba blogai (nepatikima – 61%, neįtaigi – 49%, neinformatyvi – 56%, neoperatyvi – 50%).

Jei iki vasario 24 d. rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24%. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų yra daugiau nei visoje Lietuvoje. Bet irgi stipriai mažiau nei buvo: 59% → 32%.

Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos. Trečdalis respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, o dabar nebežiūri, nurodė, kad tą lėmė galimybių nebuvimas žiūrėti tokias programas (33% respondentų, kurie žiūrėdavo jas iki vasario 24 d., bet po vasario 24 d. nustojo žiūrėti).

Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija (atitinkamai 40% ir 29% respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po vasario 24 d. nustojo jas žiūrėti).

Pasienio regionas neišsiskiria ir stebimas panašus nežiūrėjimo priežasčių pasiskirstymas.

Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais.

Todėl vis dar yra gyventojų, kurie po vasario 24 d. žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui.

Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44% Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52%. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: pasienio gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui kaip ir iki vasario 24 d. (virš vienos valandos: iki vasario 24 d. – 49%, po vasario 24 d. – 52%).

Didesnė dalis gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda – 60%. Tokių programų pasigenda 40% gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 d, reziumuoja LRTK.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 295

Žymos:

komentarai 2

  1. Anonimas    -  2022-08-25, 17:26

    Nemalkite šūdo

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Tik taip    -  2022-11-25, 18:18

    Kas dabar sanys geisybę, visi bijo kad nenubaustų už „teroriztinių” valstybių tv žiūrėjimą.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Warning: chmod(): No such file or directory in /home/infa/domains/infa.lt/public_html/wp-admin/includes/class-wp-filesystem-direct.php on line 195

Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
Na

Back to USSR. Pademonstravimas kas mūsų visų laukia jau labai greitai. Ne pakankamai "žalias"- išjungti...

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...