infa.lt

Facebook nuotr.

Sugrįžkime į tolimus 2005 metus. Tuo metu aš dirbau vidaus reikalų ministru. Pagal įstatymus, viena iš daugelio mano pareigų buvo kontrasignuoti Respublikos Prezidentui teikiamus pasirašyti Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka dokumentus.

Po plačiai ir nuožmiai eskaluotos istorijos su Rolandu Paksu, pilietybės suteikimas užsienio piliečiams buvo labai jautrus klausimas, todėl kartu su nuostabia ir šiems laikams neįsivaizduojamai profesionalia savo ministerijos kolegų komanda labai atidžiai nagrinėdavome kiekvieną pilietybės prašymo atvejį. Ir ne be reikalo.

2011 metais išleistoje savo prisiminimų knygoje „Paskutinė kadencija” Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus rašė: „Pasitaręs su savo teisės patarėjais, išsikviečiau vidaus reikalų ministrą G. Furmanavičių. Išklausęs jo samprotavimus, nusprendžiau dekretų dėl pilietybės suteikimo nepasirašyti.

Mat išimties tvarka ją galima suteikti tik už nuopelnus Lietuvai, o kas uždraus priekabių ieškantiems politikams abejoti, ar pakankamai nusipelnęs pilietybę gavęs asmuo?” (195 puslapis).

Ši ilga įžanga skirta tiems, kurie po kiekvieno mano pasidalinimo savo mintimis nenuilsdami aiškina, kad pasisakinėju įvairiomis temomis. Pasisakinėju ir pasisakinėsiu, nes turiu neįkainojamą gyvenimo patirtį, už kurią sumokėjau brangiausia valiuta – savo metais. Niekada nepasisakysiu apie baletą, sinchroninį plaukimą arba tapybą ant nuogo kūno, nes to tikrai neišmanau. Tuo tarpu politikoje užtrukau dvylika metų, todėl daug vykstančių procesų matau kitaip, nei mums bandoma parodyti.

Grįžkime prie pilietybės. Manipuliacijų meistrai, dar žinomi konservatorių pseudonimu, tam, kad pridengti visišką fiasko su eiline savo energetine afera, skambiai įvardinta kaip „elektros rinkos liberalizavimas”, praėjusią savaitę surengė tradicinį konservatorišką šou. Šį kartą naujųjų komjaunuolių taikiniu tapo garsiausia Lietuvos dailiojo čiuožimo pora.

Istorija visiems gerai žinoma, todėl, taupant jūsų akis ir laiką dar kartą jos kartoti nėra prasmės. Keista ir liūdna, kad į visą šią komediją labai noriai ir ne mažiau uoliai įsitraukė ir žmogus, įpusėjęs kadenciją sostinės Daukanto aikštėje. Kai perskaičiau jo tekstą ir nustojau juoktis, pirma mintis buvo, kad šį tekstą jam atsiuntė jo pirmtakė, stropi KGB universitetų absolventė.

Tokio ryžto iš Prezidentūros nesigirdėjo nuo pat 2019 metų pavasario: „Gana yra gana. Demokratija privalo mokėti gintis, kitaip tai – nebe demokratija.” Mieli mano skaitytojai, tai ko gi verta mūsų demokratija, jei ją, įveikusią priverstinius skiepus, uždarymą idiotiškiausiame šimtmečio karantine ir antikonstitucinį galimybių šūdpasį, reikia ginti nuo moters, kuri jau du dešimtmečius negyvena Lietuvoje.

O tuo metu, kai gyveno ir buvo savo karjeros viršūnėje, visi politikos klounai nepraleisdavo progos pasišildyti jos šlovės spinduliuose.

Tai yra neįtikėtinas žygdarbis ir demokratijos šventė – atimti apdovanojimą iš moters, kuri, anot politikos klounų „pažemino Lietuvos vardą.” Tik niekas nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu.

Dar labiau apgailėtinai atrodė teisingosios šviesuomenės spaudimas Povilo mamai, kuriai vos neteko viešai išsižadėti savo sūnaus ir išstenėti į viešumą apgailėtiną tekstą.

Konservatorių talibanas tuo nepastenkino. Skubiai inicijuojamos įstatymo pataisos, nes šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme straipsnio, leidžiančio atimti pilietybę iš čiuožėjos nėra. Ir čia į pagalbą kaip visada atskubėjo Lietuvos generalinio prokuroro pareigas sau jau kurį laiką prisiskyręs Lietuvos Andrius Teisingasis.

Savo socialiniame tinkle jis išplatino tekstą, kuriuo kilniai leido pasinaudoti teisingajai žiniasklaidai. Jame be kita ko yra sakoma: „Lietuvos teisininkai yra nukabinę nosis, kad dabartiniai įstatymai nenumato galimybės atimti pilietybės iš M. Drobiazko, ir mes čia tiesiog virpinam orą.

Galiu šiek tiek padėti, – rašo A. Tapinas. – Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio „Lietuvos pilietybės netekimas“ 4 dalis nurodo, kad pilietybės galima netekti – „jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo.”

O dabar leiskite jums priminti kitą istoriją, kuri taip pat susijusi su dailiuoju čiuožimu. Ir su pilietybe – taip pat. Pamenate tokią Lietuvos čiuožėją Isabellą Tobias? Nepamenate? Aš jums priminsiu.

Lietuvos ledo čiuožėjui Deividui Stagniūnui paskelbus apie karjeros pabaigą ir pasitvirtinus viešumoje sklandžiusiems gandams, kad Lietuvos pilietybę įgijusi amerikietė Isabella Tobias jau treniruojasi su rusu Ilja Tkačenka, prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet paaiškino pilietybės minėtai čiuožėjai suteikimo aplinkybes: „Lietuvos pilietybė I. Tobias buvo suteikta, įvertinus jau turimus nuopelnus Lietuvai, šokant su Lietuvos čiuožėju D. Stagniūnu, tai yra ši sportininkų pora buvo patekusi į pajėgiausių Europos žemyno ledo čiuožėjų dešimtuką ir pasaulio penkioliktuką bei iškovojusi teisę dalyvauti 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, kuriose atstovavo Lietuvos valstybei”.

Tame pačiame tuometės Prezidentūros pasiaiškinime buvo teigiama, kad „remiantis Pilietybės įstatymu, pilietybės netenkama griežtai nustatytais atvejais. Jeigu I. Tobias nuspręstų nebeatstovauti Lietuvai, Lietuvos pilietybę ji prarastų greičiausiai tik atsisakiusi jos pati.”

Kodėl rašau jums apie tai? Aš niekada nepriprasiu prie dvejopų standartų taikymo, taip įprastų pastarojo meto Lietuvos gyvenime ir visada garsiai kalbėsiu apie tai. Juk mes visi suprantame, kodėl šioms čiuožėjoms, gimusioms skirtingose šalyse, mūsų dienų Lietuvoje taikomi skirtingi reikalavimai.

O tuo metų elektra Nord Pool biržoje trečiadienį kainavo 4 eurus už kilovatvalandę. Kas bus sekanti naujojo komjaunimo auka ant laužo, kurio dūmai paslėps šią ir sekančias neliečiamųjų aferas?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje