infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kritikos aplinkos ministrui Simonui Gentvilui negailėjo nei koalicijos partneriai, valdantieji, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.

Būtent pastarieji kas porą savaičių vis pateikia neigiamus korupcijos rizikos vertinimus ministro priimtiems įsakymams.

Įsakymai yra žemesnieji teisės aktai, kuriuos vienasmeniškai gali priimti ministras, ir tai tapo puikia landa tiek neskaidrioms įtakoms, tiek galimam šešėliui, kuriame, atrodo, nuolat ir veikia ministras.

„Sunku suprasti, kodėl Simonas Gentvilas vis dar eina ministro pareigas. Jo darbu nepatenkinti nei gyventojai, nei bendruomenės. Net patys valdantieji nuolat turi jam priekaištų.

Dar daugiau – dėl jo veiklos tyrimą yra pradėjusi net Generalinė prokuratūra, o STT tiesiai ir be užuolankų kalba apie galimą tam tikrų siaurų interesų įtaką ministro sprendimams.

Čia ne politikų, o teisėsaugos vertinimai. Neramu laukti naujų ministro įsakymų, nes kiekvienąkart kyla klausimų dėl viešojo intereso pažeidimų. Želdynų normų mažinimas sukėlė daug prieštaringų vertinimų, tačiau tai tik paskutinis lašas.

Anksčiau – statybos techninio reglamento (STR) keitimai, kurie leido įrengti mašinų aikšteles tiesiai žmonėms po langais, ir kur aiškiai jaučiama lobistų įtaka. Dabar prabilta ir apie miesto užstatymo tankinimą, nepaliekant jokių saugiklių, kurie galėtų užtikrinti to tankinimo kokybę.

Viską sudėjus atrodo, kad šis ministras turėtų vadovauti nekilnojamojo turto vystytojų lobizmo ministerijai. Jau gal metus Seime guli interpeliacijos šiam ministrui klausimai, tačiau jos niekaip neįmanoma pateikti, nes kas mėnesį tenka papildyti naujais klausimais.

Premjerė yra sakiusi, kad prisiima asmeninę atsakomybę už visą ministrų kabinetą, vadinasi, ją tenkina toks šešėlyje paskendęs ministras?“ – nuostabos neslepia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas

Politikas pabrėžė ir tai, kad reikėtų svarstyti dalį ministro įsakymų perkelti į įstatymus, taip mažinant korupcijos riziką ir darant skaidresnę visą sistemą.

„Ten, kur dideli pinigai, ten ir didelės korupcijos rizikos. Tai suprasdami turime kalbėti apie galimą dalies ministro įsakymais priimamų sprendimų perkėlimą į įstatymą.

Tokiu atveju neužtektų vieno ministro nuomonės, dėl pakeitimų būtų diskutuojama Seime. Tai įneštų į sistemą skaidrumo“, – įsitikinęs politikas.

Dauguma skandalingų ministro įsakymų nukreipta būtent į didmiesčius. Tačiau tiek ekspertai, tiek politikai abejoja, kiek tokie pokyčiai gerintų miestiečių gyvenimą. Pažymėtina, kad į tokių pokyčių planavimą praktiškai neįtraukiami specialistai.

„Man labai nepatinka ta kryptis, kuria eiti pasirinko Simonas Gentvilas. Nemaža dalimi skandalingi jo įsakymų pakeitimai nukreipti į didžiuosius miestus ir ypač Vilnių. Atrodo, kad bandoma nusverti miesto planavimo svarstykles gyventojų nenaudai.

Urbanistikos planavimo pokyčiai neturėtų būtų daromi staigiais ir neišdiskutuotais pavieniais sprendimais. Visi jie turėtų būti pateikti bendrai – viename pakete. Jie turėtų būti plačiai aptarti, pristatyti gyventojams, verslui ir, žinoma, specialistams.

Dabar atrodo, kad viskas daroma paslapčiomis, o visuomenė apie planuojamus pokyčius sužino iš neigiamų STT išvadų.

Metas susėdus prie vieno stalo su nepriklausomais ekspertais, verslininkais ir ministerijos atstovais aiškiai išdiskutuoti urbanistikos kryptis, o ne veikti pilkojoje zonoje“, – apie S. Gentvilo sprendimus kalbėjo Seimo narys Lukas Savickas.

S. Gentvilą skandalai lydi nuo pat darbo pradžios. Dar prieš jo paskyrimą visuomenininkai rinko parašus ir kreipėsi į Prezidentą, kad jis nebūtų paskirtas ministru. Jam jau tapus ministru, jis nuolat buvo linksniuojamas už skandalingus pasisakymus dėl per lėto medžių kirtimo, medžių kirtimo mieste problemos sumenkinimo ir sisteminio karo prieš buvusią Aplinkos departamento vadovę Olgą Vėbrienę.

Paskutinėmis savaitėmis vis daugiau kritikos šiam ministrui skrieja ir iš valdančiųjų, premjerė praėjusią savaitę buvo pareiškusi, kad ministrui turi pastabų.