infa.lt

„Bloomberg” redakcinio straipsnio autoriai mano, kad siekdami pakelti Ukrainos dvasią Europos politiniai lyderiai turi paraginti savo piliečius būti kantriais ir palinkėti jiems ištvermės.

Redakcinis straipsnis:

Rusijos karinė operacija tęsiasi jau šešis mėnesius. Per tą laiką demokratinis pasaulis susivienijo, parėmė Ukrainos gynybą ir įvedė sankcijas Vladimirui Putinui bei jo bendrininkams.

Tačiau tai nesustabdė kraujo praliejimo, o V. Putinas orientavosi į tai, kad atėjus žiemai Vakarų vienybė susilpnės ir europiečiai atsidurs maisto ir energijos krizės gniaužtuose.

Norėdami įrodyti, kad jis klysta, Europos lyderiai turės parengti savo gyventojus užsitęsusiam karui ir padidinti pagalbą toms gyventojų grupėms, kurios mažiausiai pajėgios padengti jo išlaidas.

JAV ir Europoje didžioji visuomenės dalis pritaria pastangoms padėti Ukrainai atremti V. Putino agresiją. Tačiau jei konfliktas užsitęs, toks ryžtas gali susilpnėti.

Gegužės mėnesį dešimtyje Europos šalių buvo atliktos viešosios nuomonės apklausos. Jose 42 proc. respondentų teigė, kad jų vyriausybės per daug dėmesio skiria Ukrainai ir per mažai – vidaus klausimams. Rumunijoje ir Lenkijoje šis skaičius viršija 50 procentų, teigia Bloomberg.

Pirmoje vietoje europiečiai nurodė didėjančias pragyvenimo išlaidas ir augančias energijos kainas, nustumdami į antrą vietą Ukrainos konfliktą ir branduolinio ginklo panaudojimo pavojų.

Liepos mėnesį Vokietijoje atlikta apklausa parodė, kad palaikymas rusiškų dujų boikotui sumažėjo. Nors tai yra pagrindinė spaudimo Kremliui priemonė, mažiau nei trečdalis respondentų pritaria tokiam boikotui. Prieš šešias savaites šis rodiklis buvo 44 proc.

Kad įveiktų nuovargį nuo karo, Europos vadovai turi aiškiai apibrėžti savo tikslus Ukrainoje. Atskirų šalių prioritetai neišvengiamai skirsis, tačiau turėtų būti bendrai sutariama dėl kelių pagrindinių tikslų: apsaugoti demokratiškai išrinktą šalies (Ukrainos) vadovybę ir jos apsisprendimo teisę, patraukti Rusijos pajėgas atsakomybėn ir neleisti, kad paliaubos padarytų Ukrainą pažeidžiamą naujai Rusijos agresijai.

Europa turi bent jau išlaikyti Kremliui taikomas sankcijas ir artimiausiais mėnesiais toliau teikti ekonominę pagalbą Kijevui, rašo redakcija.

Europos lyderių garbei, – jie kol kas nepritarė sankcijų švelninimui. Tačiau, reaguojant į visuomenės nerimą, reikia nuveikti kur kas daugiau. Politiniai lyderiai turėtų pabrėžti, kad Europa suinteresuota padėti Ukrainai, nes leidus V. Putinui nugalėti – tai padrąsins ne tik Kremlių, bet ir kitus revanšistinių siekių turinčius diktatorius.

Europos vadovai turėtų atremti Rusijos dezinformaciją apie tariamus Vakarų politikos trūkumus, pabrėždami jos laimėjimus, įskaitant Rusijos ekonomikos silpnėjimą, V. Putino bandymų pakeisti prezidentą Vladimirą Zelenskį marionetiniu vadovu sužlugdymą ir NATO plėtrą bei stiprinimą.

Ne mažiau svarbu, kad Vakarų šalys sąžiningai papasakotų, kokie sunkumai laukia jų žmonių. Poveikis realiosioms pajamoms buvo skirtingas, tačiau Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad 2022 m. Europos namų ūkių vidutinės pragyvenimo išlaidos padidės 7 % vartojimo atžvilgiu.

Maskvai mažinant dujų tiekimą ir grasinant jį visiškai nutraukti, padėtis negerėja, o Europos vartotojų laukia sunki žiema. Didžioji Britanija ruošiasi organizuotam elektros energijos tiekimo nutraukimui.

Nukentės visi, tačiau vyriausybės turi teikti prioritetinę pagalbą tiems, kuriems gresia didžiausias pavojus. Tikslinė ir tikslinga piniginė parama neturtingiesiems yra veiksmingesnė ir ekonomiškesnė nei mokesčių mažinimas ir kainų kontrolė, nes pastarieji neskatina taupyti energiją ir didinti efektyvumą.

Visų pirma, Europos lyderiai turėtų paraginti žmones būti kantriais.

Teisingas Vakarų gyventojų pyktis ir solidarumas pakėlė Ukrainos moralinę dvasią ir padėjo jos pajėgoms atlaikyti Rusijos puolimą. Tačiau kova už šios šalies laisvės išsaugojimą greitai nesibaigs, reziumuoja Bloomberg redakcija.