infa.lt

Artėja nieko nepasikeitimo ir eilinių dužusių vilčių laikas, regis iki eilinių Seimo rinkimų dar toli, keli metai, o taip norisi greičiau – regis dabar žmonės ims ir atsikvošės – eis balsuoti, cituoja V.Vižinį Rūta Janutienė savo laidoje OpTV.

Tačiau, kodėl besišypsantis žmogus (Gabrielius Landsbergis) gali ir toliau elgtis su valstybe, kaip su asmeniniu butu – kaip nori – vedžiotis ką nori, pardavinėti už ką nori, bet, veikiausiai, tą šypseną laikys ir po ateinančių rinkimų.

Klausimas: Iš kur Valdai jūs tokios nuotaikos? Žmonės jau susigalvojo taktiką – jie mano, kad atėjus rinkimas jau kaip duos, tai duos – kodėl jūs manote, kad niekas nepasikeis? Kodėl jūs liūdinate sofos opoziciją?

Valdas Vižinis: Pradėsiu nuo to, kad nematau nė vieno ženklo, liudijančio apie tai, kad didžioji visuomenės dalis sugebės apie kažką susitelkti. Nors išorinės prielaidos tam yra visos, – paimkime tą taip vadinamą reiškinį kaip visuomenės homoseksualizavimas, kuriam 70% Lietuvos gyventojų sako NE šitam procesui, reikalauja referendumo. vyksta Šeimos Maršai, plevėsuoja miestų vėliavos, ir apklausos liudija, kad 70 procentų Lietuvos gyventojų sako – NE.

Tai akivaizdu, kad griūna visi mūsų tradiciniai visuomenės institutai, griūna mūsų tradicinė pasaulėjauta, griūna mūsų įsivaizdavimas apie gyvenimą, apie mūsų būtį.

Ji iš karto kokybiškai pasidarytų kita.

Ir dabar įsivaizduokime visus tuos 70% žmonių, kurie visi rinkimų metu kyla, ateina ir nubalsuoja už vieną partiją. Staiga. Tokia utopinė vizija. Ir tada dabartinei valdžiai neliktų jokių šansų kažkaip veikti politinėje sistemoje per Seimą.

Ką mes matome šiai dienai?

Ar mes matome vieną išsiskiriančią politinę jėgą už kurią visi nueina ir atiduoda savo balsus.? – Akivaizdu, kad tokios politinės jėgos šiandien nėra.

Yra, kaip Lietuvai, aiškiai per daug partijų, turiu omenyje tradicinį flangą, patikslina Valdas Vižinis, atstovaujantį tradicines vertybes, kuris priešinasi ateinančiai triuškinančiai globalizacijai.

Ir didžioji dauguma Lietuvos žmonių valia yra išskaidoma-išmėtoma po miniatiūrines partijėles, atiduodama didžiosioms partijoms, kurios nors pozicionuoja save kaip konservatorius, tačiau yra visiški liberalai ir globalistai.

Ir žmonės yra tiesiog paklaidinami. Paklaidinami tarp daugybės partijų tame tradicinių vertybių flange.

Ir aš dabar nematau nė vienos prielaidos tam, kad būtų kitaip, nes iš tų visų kurios dabar oponuoja dabartinei valdžiai – nė viena partija nesikalba su kita tokia pačia.

Aš net nenorėčiau jų vardinti – vadinkime taip, yra trys valdžioje, keturios dabartinės, kurios turi realią politinę įtaką ir galima suskaičiuoti dar penkias, kurios ganosi tame pačiame tradicinių vertybių rinkėjų elektorato laukuose.

Ir visos jos tikisi patekti į Seimą nieko nesakydamos, nesijungdamos, gudraudamos, besislėpdamos.

Kuo daugiau partijų – tuo daugiau demokratijos, sako konservatoriai ir šypsosi. Ir labai akivaizdus dalykas – kuo daugiau partijų – tuo daugiau galimybių konservatoriams išlikti valdžioje.

Dešinysis (tradicinis) elektoratas yra suskaidytas, jis pasimetęs ir nežino ką daryti šiai dienai.

Dėl to aš sakau, kad prielaidų, jog kažkas keistųsi po kitų rinkimų Lietuvoje – aš nematau.

Rūta Janutienė:

Jūs išvardinote sąrašą taip vadinamų prieštaringai vertinamų žmonių – Vytautas Radžvilas, Petras Gražulis, Darius Kuolys, Ramūnas Karbauskis, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Sinica, Mazuronis, Arvydas Juozaitis ir ironiškai, – geras tuzinas taip vadinamų „partijų perekupų”.

Bet jūs nepaminėjote į apklausas patekusio Igno Vėgėlės ir nepaminėjote asociacijos „Lietuvos Šeimų Sąjūdis„. Kodėl?

Plačiau vaizdo įraše: