infa.lt

REUTERS

Ketvirtadienį (rugpjūčio 11 d.) Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, ieškomą dėl sukčiavimo – tai pirmas atvejis po to, kai Turkija pareikalavo išduoti kelis asmenis mainais už tai, kad neprieštaraus Stokholmo oficialiai paraiškai dėl narystės NATO.

NATO sąjungininkė Turkija po kelias savaites trukusių įtemptų derybų, kuriose Ankara kaltino abi Šiaurės šalis (Suomiją ir Švediją), kad jos slepia, anot Turkijos, uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus, birželio mėn. panaikino savo veto Suomijos ir Švedijos prašymui įstoti į Šiaurės aljansą.

Sudarydama susitarimą Turkija pateikė sąrašą asmenų, kuriuos ji norėjo, kad Švedija išduotų, tačiau vėliau išreiškė nusivylimą dėl susitarimo vykdymo pažangos stokos.

Šis trisdešimtmetis vyras būtų pirmas žinomas atvejis, kai jis buvo išduotas Turkijai nuo tada, kai buvo sudarytas susitarimas.

„Tai įprastas rutininis reikalas. Minėtas asmuo yra Turkijos pilietis, 2013 ir 2016 m. Turkijoje nuteistas už sukčiavimo nusikaltimus”, – pareiškė teisingumo ministras Morganas Johanssonas naujienų agentūrai „Reuters” SMS žinutėje.

„Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo šį klausimą kaip įprasta ir padarė išvadą, kad nėra jokių kliūčių ekstradicijai”, – teigė jis.

Teisingumo ministerijos atstovas spaudai atsisakė pasakyti, ar šis vyras buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriuos Turkija reikalauja išduoti, arba pateikti daugiau komentarų šiuo klausimu.

Švedijos transliuotojas SVT, kuris pirmasis pranešė apie ekstradiciją, sakė, kad vyras Turkijoje buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme dėl kelių sukčiavimo su banko kortelėmis atvejų.

Nuo praėjusių metų Švedijoje sulaikytas vyras teigia, kad buvo nuteistas neteisingai, nes yra atsivertęs į krikščionybę, atsisakė atlikti karinę tarnybą ir turi kurdiškų šaknų, citavo jį SVT.