infa.lt

Graikijos žvalgybos tarnybos vadovas parlamento komitetui spaudžiamas prisipažino, kad jo tarnyba šnipinėjo žurnalistą, o tai sutampa su didėjančiu spaudimu vyriausybei atskleisti stebėjimo kenkėjiškos programinės įrangos naudojimą, praneša Euractiv.

Komiteto posėdis už uždarų durų praėjusią savaitę buvo sušauktas po to, kai opozicinės socialistų partijos PASOK lyderis pateikė skundą aukščiausiojo teismo prokurorams dėl bandymo pasiklausyti jo mobiliojo telefono naudojant sekimo programinę įrangą.

Skundą PASOK lyderis Nikos Androulakis pateikė didėjant Europos Sąjungos pareigūnų susirūpinimui dėl šnipinėjimo programų pardavėjų ir programinės šnipinėjimo įrangos naudojimo.

Liepos 29 d. posėdyje EYP žvalgybos tarnybos vadovas Panagiotis Kontoleonas parlamento institucijų ir skaidrumo komitetui prisipažino, kad jo tarnyba šnipinėjo finansų žurnalistą Thanasisą Koukakį, dirbantį CNN Greece, sakė agentūrai „Reuters” du posėdyje dalyvavę įstatymų leidėjai.

„Jis visiškai pripažino, kad sekė”, – trečiadienį agentūrai „Reuters” sakė vienas iš posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų, atsisakęs nurodyti savo pavardę, nes posėdis buvo uždaras.

„Reuters” susisiekus su Kontoleonu, šis atsisakė komentuoti.

Vyriausybės atstovas spaudai Giannis Oikonomou agentūrai „Reuters” teigė, kad Graikijos valdžios institucijos nenaudoja šnipinėjimo programų, kurios, kaip įtariama, buvo naudojamos įsilaužiant į žurnalisto Koukakio telefoną, ir nebendrauja su jomis prekiaujančiomis bendrovėmis.

„Vyriausybė neturi ko slėpti ir paragino teisingumo sistemą kruopščiai ištirti bylas”, – sakė jis.

„Neperžengiant technofobijos ribų, tokia kenkėjiška programinė įranga iš tiesų kelia grėsmę ir su ja turi būti veiksmingai kovojama.”

Demokratinėse šalyse šnipinėjimo tarnybos nuolat patiria spaudimą būti skaidresnės, įskaitant įstatymų leidėjų, siekiančių užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pagerinti veiklos rezultatus, visuomenės susirūpinimą dėl valdžios institucijų vykdomos priežiūros, o kai kuriose šalyse – agentūrų poreikį paviešinti savo darbą, kad būtų galima išplėsti verbavimo galimybes.

Slaptumo poreikis

Tačiau agentūros teigia, kad jos turi derinti šiuos reikalavimus su slaptumo poreikiu, argumentuodamos, kad didelė dalis jų darbo, kuriuo siekiama užtikrinti šalių saugumą, turėtų likti įslaptinta, kad būtų apsaugoti šaltiniai.

Balandžio mėn. Graikijos prokuroras pradėjo tyrimą dėl A. Koukakio teiginio, kad jo išmanusis telefonas buvo užkrėstas šnipinėjimo programa.

Praėjusiais metais, kai apie šį įtarimą pranešė Graikijos žiniasklaida, kairioji SYRIZA, didžiausia Graikijos opozicinė partija, paprašė sušaukti parlamento komitetą, kuris išnagrinėtų šį klausimą.

Komiteto pirmininkas jos prašymą atmetė. Tačiau po to, kai liepos pabaigoje Androulakis pateikė skundą prokurorams, SYRIZA ir PASOK prašymas sušaukti komitetą buvo patenkintas, o vėliau įvyko posėdis.

SYRIZA oficialiai paprašė ministro pirmininko paaiškinti abu atvejus, kurie, jos teigimu, yra susiję su „Predator” šnipinėjimo programinės įrangos naudojimu, ir nurodė, kad tai kelia didelių problemų demokratijai ir piliečių privatumo teisėms.

Šnipinėjimo programa „Predator” gali išgauti slaptažodžius, failus, nuotraukas ir kontaktus, įjungti telefono kamerą ir mikrofoną, todėl galima stebėti pokalbius, vykstančius šalia.

Per posėdį EYP vadovas Kontoleon, kuris yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui, pažymėjo, kad EYP savo darbą atlieka ne tik remdamasi savo informacija, bet kartais ir užsienio žvalgybos tarnybų patarimais ar prašymais, sakė abu šaltiniai.

ES mano, kad šnipinėjimo programų naudojimas prieš žurnalistus yra nepriimtinas.

Žurnalistas Koukakis, kurio darbas apėmė finansinių nusikaltimų tyrimus, tebėra suglumęs, kodėl jo buvo klausomasi: „Mane stebina, kad sritys, kurias nušviečiu kaip žurnalistas, ekonominė politika ir bankų sistema, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui”, – sakė jis agentūrai „Reuters”.

Jis dar nesuprato, kam iš tikrųjų dirba žvalgybos tarnybos.