infa.lt

youtube nuotr.

Anglijos bankas ketvirtadienį paskelbė didžiausią palūkanų normos didinimą nuo 1995 m., nes prognozuoja, kad šiais metais infliacija viršys 13 proc., ir įspėjo apie gresiančią metų trukmės recesiją, rašo Euractiv.

Banko Pinigų politikos komitetas 8 balsais prieš 1 balsavo už tai, kad pagrindinė palūkanų norma būtų padidinta 0,50 procentinio punkto iki 1,75 proc.

Šis žingsnis taip pat atspindi agresyvią JAV Federalinės rezervų sistemos ir Europos centrinio banko pinigų politiką, kurią praėjusį mėnesį vykdė JAV Federalinis rezervų bankas ir Europos centrinis bankas, nes pasaulis lenktyniauja, kaip atvėsinti karštą infliaciją, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Be to, jis didina paskolų grąžinimą Jungtinės Karalystės vartotojams ir įmonėms, kurios ir taip patiria sunkumų dėl gilėjančios pragyvenimo išlaidų krizės.

Infliacija „auga”

BoE teigimu, infliacija Jungtinėje Karalystėje pasieks 13 proc. viršūnę, t. y. aukščiausią lygį per daugiau kaip 42 metus.

„Tai daugiausia liudija nuo gegužės mėn. beveik dvigubai padidėjusias didmenines dujų kainas dėl to, kad Rusija apribojo dujų tiekimą į Europą, ir dėl tolesnių apribojimų rizikos.

„Kadangi tai atsispindės mažmeninėse energijos kainose, tai dar labiau padidins Jungtinės Karalystės namų ūkių realiųjų pajamų mažėjimą ir artimiausiu metu dar labiau padidins JK vartotojų kainų indeksų infliaciją.”

Dar niūresnės naujienos: BoE prognozavo, kad nuo šių metų ketvirtojo ketvirčio JK ekonomika pateks į skausmingą recesiją, kuri esą tęsis iki 2023 m. pabaigos.

„Dėl paskutinio dujų kainų padidėjimo dar kartą labai pablogėjo Jungtinės Karalystės ir likusios Europos veiklos perspektyvos. Tačiau recesija bus mažesnė nei 2008 m. nuosmukis, kurį sukėlė pasaulinė finansų krizė”, – ramina BoE..

Pasaulinė infliacija sparčiai didėja, nes energijos kainos toliau sparčiai kyla dėl pagrindinės dujų ir naftos gamintojos Rusijos karo su kaimynine Ukraina.

Laukia sunki žiema.

Be to, infliacija Jungtinėse Valstijose yra pasiekusi 40 metų aukščiausią lygį – 9,1 %, o euro zonoje – rekordiškai aukštą 8,6 % lygį.

FED liepos mėn. antrą kartą iš eilės padidino palūkanų normą 0,75 procentinio punkto, ekonomistai tai vadina agresyviausiu FED griežtinimo ciklu nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio.

Praėjusį mėnesį Europos Centrinis Bankas nustebino rinkas, padidindamas palūkanų normą daugiau nei tikėtasi – 0,50 procentinio punkto, taip užbaigdamas neigiamų palūkanų normų erą euro zonoje.

Didžiojoje Britanijoje situacija dar labiau pablogėjo dėl to, kad prieš šaltesnę žiemą Šiaurės pusrutulyje spalio mėn. energetikos reguliavimo institucija Ofgem vėl padidins elektros energijos ir dujų kainas.

Dėl to vidutinė JK namų ūkio sąskaita už energiją gali gerokai viršyti 3 000 svarų sterlingų per metus.

Ofgem ketvirtadienį įspėjo, kad britų laukia „labai sudėtinga žiema”, ir pridūrė, kad vadinamoji energijos kainų viršutinė riba nuo šiol bus peržiūrima kas ketvirtį, o ne kas šešis mėnesius.

Lygiai tokia pati sunki žiema ir, greičiausiai, ateinantys sunkūs metai laukia Europos, ir ypač jos lyderių, priverstų ieškoti realios ir greitos išeities.