infa.lt

Nuotrauka: Pierre-Philippe Marcou/AFP

Ispanija tapo didžiausia euro zonos šalimi, nustačiusia bankams nenumatytų pajamų mokestį, o tai rodo, kad Europos vyriausybės ieško lėšų, kad sumažintų skausmingą kainų augimo poveikį, rašo Irish Times.

Socialistų premjero Pedro Sanchezo žingsnis, kuriuo, pasak vyriausybės, siekiama apriboti bankų pelną iš didėjančių palūkanų normų, sukėlė staigų Ispanijos bankų akcijų kritimą.

Paskelbus apie mokestį, Caixabank, Bankinter ir Sabadell akcijos atpigo apie 10 %, o dviejų pagal rinkos vertę didžiausių šalies bankų Santander ir BBVA – beveik 4 %.

Bankų mokestis buvo įvestas be įspėjimo ir sulaukė griežtos analitikų kritikos.

„Tai grubi populizmo forma. Vyriausybės argumentas yra tas, kad bankai gauna naudos iš didinamų palūkanų normų”, – sakė „Abante Asesores” analitikas Chosė Ramonas Iturriaga (José Ramón Iturriaga). „Tačiau per ilgą laikotarpį, kai palūkanų normos buvo neigiamos, valstybė neskyrė jokios kompensacijos”.

Be kitų priemonių, vyriausybė planuoja už gautas lėšas pastatyti 12 000 namų Madride, rugsėjo-gruodžio mėnesiais daugumą kelionių valstybiniu geležinkeliu padaryti nemokamas ir skirti 2 mlrd. eurų stipendijų vyresniems nei 16 metų asmenims.

Pedro Sanchezas, kuris vadovauja koalicinei vyriausybei su radikaliais kairiaisiais įstatymų leidėjais, teigė, kad panašus mokestis bus taikomas energijos tiekimo įmonėms ir bus įtrauktas į paketą, kuriuo siekiama apsaugoti mažiau pasiturinčius gyventojus nuo infliacijos ir sparčiai augančių energijos kainų poveikio.

Planuojama, kad 2023 ir 2024 m. bankams ir energetikos grupėms taikomi laikini mokesčiai iš viso sudarys 7 mlrd. eurų – 1,5 mlrd. eurų per metus iš finansų sektoriaus ir 2 mlrd. eurų per metus iš komunalinių paslaugų įmonių.