infa.lt

Dėl konflikto Ukrainoje sparčiai žlunga Lenkijos anglių rinka. Kai ES be ilgų diskusijų įvedė embargą rusiškų anglių importui, buvo nustatytas galutinis terminas – rugpjūčio 1 d. Briuselis suteikė laiko pasipildyti atsargas žiemai. Lenkija ėmėsi radikalių priemonių. Jau balandžio mėnesį Seimo sprendimu buvo uždrausta importuoti anglis iš Rusijos. Tai destabilizavo padėtį, rašo lenkų autorius Andrzejus Szczesniakas portale myslpolska.info.

Rinka suskirstyta į du segmentus. Viena iš jų buvo valstybinės kasyklos, kurios pardavinėjo anglį namų ūkiams už gamintojo kainą, negaudamos didelio pelno. Kainos čia yra du ar tris kartus mažesnės nei likusioje rinkos dalyje. Todėl prie valstybinių kasyklų nusidriekė eilės ir, žinoma, buvo įvesti pardavimo apribojimai. Visi baiminasi, kad rudenį neužteks anglių, todėl dėl panikos supirkinėja anglis, o tai dar labiau padidina kainas.

Skirtumas nuo sovietinių laikų tas, kad dabar eilės nusidriekė prie internetinės parduotuvės. Tačiau anglims vėl pasireiškė būdingas tos ekonomikos bruožas – trūkumas. Pagrindiniu iššūkiu taps nepritekliaus valdymas. Toks absurdas vyksta valstybėje, kuri yra Europos anglies galybė, savotiškas anglies Kuveitas.

Antrasis paradoksas: negalime reaguoti į situaciją, t. y. didinti gamybos. Kasyklų gamyba toliau mažėja. Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius – 23,5 mln. tonų. Tai tik šiek tiek daugiau nei prieš metus (23,3), bet gerokai mažiau (10 proc.) nei 2019 m. (26,1 mln. tonų). Palyginimui, prieš 10 metų šis skaičius buvo 32,5 mln. tonų, t. y. beveik 40 proc. daugiau. Kodėl?

Nes šiuo metu naikiname anglių gavybą, o iš karto po to – ir ja paremtą energetikos sektorių. Briuselis mums už tai sumokėjo tiesiogiai šantažuodamas Lenkiją, kad ši imtų pinigus Nacionaliniam būsto gerinimo planui, ir nustatydamas labai sunkias sąlygas, tiksliai išdėstytas susitarime dėl šios didžiulės paskolos. Ir tai pasakytina apie šalį, kurios ekonomika ir valstybė turi būti subsidijuojama iš Briuselio; tokio argumento negalima ignoruoti.

Ir gavyba nedidės. Dabar kalnakasiai gali dirbti šeštadieniais ir net sekmadieniais, tačiau tai ne tie laikai, kai kastuvas buvo mėtomas greičiau, o produkcija – didesnė. Investicijos į Lenkijos kasybos pramonę nutrauktos daugiau nei prieš metus, o visi pinigai skiriami tik kasykloms išardyti, kasybos bendrovių nuostoliams padengti ir visuomenės nuotaikoms nuraminti.

O paruošti anglių šachtą (pavyzdžiui, 800 tūkst. tonų) – tai pusantrų metų darbo ir maždaug 200 mln. zlotų investicijos (dėl sparčiai kylančių plieno kainų išlaidos tapo tiesiog kosminės). Dar svarbiau yra tai, kad Briuselis kontroliuoja sprendimus dėl didesnių Lenkijos kasybos pramonės žingsnių. Užsitikrinome šią padėtį už ją sumokėdami. Tokia planuojama klimato ekonomika.

Jei „Tauron” (Lenkijos energetikos kontroliuojančioji bendrovė – red.) iki 2022 m. sumažins gamybos pajėgumus, iš valstybės biudžeto gaus 1,15 mlrd. zlotų. Šį sprendimą dar turi patvirtinti Briuselis. Būtent jis pareikalavo imtis tokių veiksmų, kaip anglimi kūrenamų krosnių finansavimo blokavimas nuo 2022 m. Tik žalieji šaltiniai, šiuo atveju šilumos patrankos.

Nuo šio sprendimo nukentėjo daugiausia Lenkijos įmonės, daugiausiai privačios. Būtent jis dominavo individualių vartotojų ir mažų įmonių ar šiluminių elektrinių anglių rinkoje. Taip jos buvo atkirstos nuo importo iš rytų, tiekiamo geležinkeliu, t. y. to, ką galėjo sau leisti. Jos negalėjo pristatyti krovinių dideliais laivais.

Visa tai – ilgametės Lenkijos energetikos politikos, su nuolat kartojamu energetinio saugumo šūkiu, rezultatas. Tokia politika baigiasi tuo, kad kyla grėsmė pagrindiniam kiekvieno žmogaus poreikiui – apsirūpinimui šiluma. Mes, Europos anglių gavybos Kuveite, išgyvename krizę. Ir tai dar tik liepos mėnuo.