infa.lt

Galbūt ne visi žinote, kad Belgijoje gydytojai žudo vaikus pagal ten galiojančius įstatymus. Kalbama ne tik apie abortus, kurie šioje šalyje yra legalūs, bet ir apie naujagimių ir kūdikių eutanaziją, rašo Ordo Iuris, Lenkijos teisininkų-visuomenininkų organizacija.

Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. net 61 proc. visų jaunesnių nei vienerių metų amžiaus vaikų mirčių Belgijos Flandrijoje įvyko prieš „sprendimą nutraukti savo gyvenimą”, kaip praėjusiais metais rašė „British Medical Journal”. Dešimčiai procentų iš jų buvo duota mirtinai pavojingų medžiagų su aiškiu ketinimu atimti jiems gyvybę. Likusiems vaikams paprasčiausiai buvo nutrauktas gydymas arba duota medžiagos, kuri galėjo sukelti mirtį. Gydytojai tai aiškina įsitikinimu, kad vaikai neturėtų vilties į „pakenčiamą ateitį”.

Dabar ši mirtinai pavojinga beprotybė siekia daugiau šalių. Tiesa, šiandien daugelyje jų eutanazija vis dar neteisėta, tačiau jos šalininkai jau pradėjo kryptingą kampaniją, siekdami ją įteisinti.

Poznanės (Lenkija) Naujasis teatras stato pjesę „Teisė rinktis”, kurioje propaguojama eutanazija. Žiūrovai „teisia” pagrindinį veikėją, spręsdami, ar jis turėtų gyventi, ar mirti. Teatro interneto svetainėje taip pat teigiama, kad netrukus bus diskutuojama ir dėl „paliatyviosios pagalbos nutraukimo”.

„Ordo Iuris” teisininkai dažnai dalyvavo bylose, susijusiose su gyvybės nutraukimu, ir leido daugeliui šeimų oriai atsisveikinti su savo artimaisiais, kuriems nebuvo leista per anksti atjungti gyvybės palaikymo aparatus. Tai ypač aktualu, kai gydytojai nusprendė nutraukti gydymą dėl vadinamosios smegenų mirties. Dažnai tokioje situacijoje paciento šeima neturi pakankamai informacijos, o pats sprendimas priimamas be reikiamų paaiškinimų.

Tada kovojame, kad paciento artimieji gautų išsamią ir suprantamą informaciją apie paciento sveikatos būklę ir kad diagnozę galėtų patikrinti išorės specialistai arba bent jau kad būtų pratęstas laikas galutiniam sprendimui dėl paciento gyvybės išsaugojimo priimti. Štai kodėl šiandien priešinamės eutanazijos įteisinimui ir kovojame prieš sergančių vaikų, suaugusiųjų ir senų žmonių žudymą.

Todėl rengiame lyginamąjį eutanazijos įstatymų įvairiose Europos šalyse tyrimą, kuriame parodysime eutanazijos įteisinimo poveikį ir supažindinsime visuomenę su šia siaubinga idėja, kuri žmogaus savižudybės ir kartais net nužudymo tragediją vadina „oria mirtimi”. Tai rodo, kad nors Europa vis dar nėra vieninga eutanazijos klausimu, šios mirtinos ideologijos agresija įgauna vis didesnį pagreitį.

Didžiosios Britanijos teisėje eutanazija apibrėžiama kaip „žmogžudystė”, o didžiausia bausmė už ją – įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau ligoninės apeina draudimus ir kreipiasi į teismus prašydamos leidimo atjungti sunkios būklės pacientus nuo gyvybę palaikančių aparatų.

2021 m. šios praktikos auka tapo mūsų tautietis Slawomiras, komos būsenos, kuriam buvo atjungti gyvybę palaikantys aparatai ir kuris mirė Plymuto ligoninėje iš bado. Civilizuotose šalyse tokia situacija yra nepriimtina – skausmo malšinimas, paciento maitinimas ir hidratacija yra esminiai paliatyviosios pagalbos elementai. Atsisakyti jos – tai kėsintis į žmogaus orumą.

Prisimename plačiai nuskambėjusius Alfie Evanso ir Charlie Gardo atvejus, kai vaikai buvo nužudyti Jungtinėje Karalystėje, nepaisant jų tėvų prieštaravimų ir realios galimybės tęsti gydymą, kurį siūlė medicinos centrai užsienyje. Abiem atvejais britų gydytojai teismuose nugalėjo tėvus ir „laimėjo” berniukų mirtį.

Remdamiesi Alfie tėvų mums suteiktais įgaliojimais, sudarėme Lenkijos ligoninių ir hospisų, pasirengusių priimti berniuką ir suteikti jam tolesnę priežiūrą, sąrašą.

Prie paramos prisidėjo ir teisininkai iš Italijos. Romos, Milano ir Miuncheno ligoninės taip pat pareiškė esančios pasirengusios priimti Alfie. Lenkų gydytojas apžiūrėjo Alfį ir padarė išvadą, kad būtina tolesnė diagnostika ir medicininė priežiūra. Tačiau tai neišgelbėjo berniuko, kuris buvo nužudytas pagal nežmoniškus Anglijos teismų ir Strasbūro teismo sprendimus.

Jau minėjau Belgijoje nužudytus vaikus. Panaši situacija yra ir Nyderlanduose, kur vaikas nuo 12 metų amžiaus turi teisę prašyti gydytojų padėti atlikti teisėtą savižudybę, jei su tuo sutinka jo tėvai. Nyderlanduose galioja vadinamasis Groningeno protokolas, pagal kurį eutanaziją galima atlikti net naujagimiams. Jis neturi privalomo įstatymo statuso, tačiau praktikoje, jei laikomasi jame pateiktų gairių, už atliktą eutanaziją prokuratūra nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

Nyderlandų atvejis taip pat rodo, kad skatinant eutanaziją gali būti ignoruojami įstatymai, net ir teismuose. Nyderlandų eutanazijos fondo ilgametė kampanija lėmė tai, kad, kai eutanazija šioje šalyje vis dar buvo neteisėta, teismai išteisindavo gydytojus, kurie nužudydavo savo pacientus, arba nuteisdavo juos simbolinėmis bausmėmis.

Pavyzdžiui, gydytoją Gertrūdą Postmą, kuri 1971 m. nužudė savo motiną, aiškindama savo depresija ir asmeniniu prašymu sutrumpinti jos gyvenimą, teismas nuteisė… vienos savaitės laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą vieneriems metams.

Žmonių skatinimas nusižudyti dėl patiriamos kančios yra tiesioginė klaidingos antropologijos, pagal kurią žmogaus pojūčiai ir emocijos yra svarbesni už jo neatimamą orumą, pasekmė.

Neomarksistai daug metų kūrė klaidingas sąvokas, kad šiandien galėtų žudyti žmones prisidengdami klaidingai pateikiamu gailestingumu.

Štai kodėl mūsų kova prieš eutanazijos skatinimą yra tokia svarbi. Turime kreiptis ne tik į valdžios atstovus, kurie gali pakeisti įstatymus, bet ir į visą visuomenę, kuri taip pat patiria ideologų spaudimą.

Jerzy Kwaśniewski