infa.lt

Veikianti vyriausybė išlaikė valdžią pagrindinai taikių gyventojų palaikymo dėka | Reuters nuotrauka

Naktį iš liepos 15 į 16 buvo bandymas pakeisti Turkijos valdžią, t. y. Įvykdyti valstybinį perversmą. Maištą, pirminiais duomenimis, surengė grupė armijos karininkų, palaikant eilei kariuomenės dalinių, ir pabandė užgrobti valdžią šalyje. Patikslintais duomenimis, žuvo 161 žmogus, dar 1 440 žmonių buvo sužeista. Suimta 2839 kariškiai. Prezidentas Erdoganas ir jo vyriausybė sugebėjo išlaikyti Turkijos kontrolę, praneša BBC.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Liepos 15 apie 23 valandą grupė maištininkų kariškių pabandė perimti dviejų stambiausių Turkijos miestų – Ankaros ir Stambulo kontrolę. Virš Turkijos sostinės sąmokslininkų įsakymu į orą buvo pakelti kariniai sraigtasparniai ir lėktuvai, taip pat į miestą buvo įvesti tankai. Prasidėjo šaudymas, pasigirdo pirmieji sprogimai. Maždaug tuo pačiu metu Stambule maištininkų pajėgos perėmė dviejų tiltų per Bosforo sąsiaurį kontrolę. Maištininkų šarvuotą techniką privežė prie tarptautinio Stambulo oro uosto „Atatiurkas“. Aerouostas laikinai nutraukė darbą.

Koks buvo politinis maištininkų planas?

Maištininkai privertė TV kanalo TRT diktorę perskaityti tiesioginiame eteryje pranešimą apie tai, jog visa valdžia šalyje pereina kažkokios „taikos tarybos“ žinion. Savo veiksmus sąmokslininkai paaiškino būtinybe išsaugoti Turkijoje demokratiją ir įstatymo pirmenybę. Maištininkų planuose buvo naujos konstitucijos parengimas. Pareiškime buvo sakoma, jog šalyje įvedama komendanto valanda ir karinė padėtis.

Kaip Turkijos valdžiai pavyko numalšinti perversmą?

Vyriausybė išsaugojo pagrindinių jėgos struktūrų kontrolę:

• Aviacijos (iš dalies)
• Policijos
• Spec padalinių
• Žvalgybos
• 1-os armijos

Jų vadovybė liko ištikima Erdoganui ir visą naktį apie tai viešai teikė pareiškimus. Minimų padalinių kariai įnirtingai pasipriešino sąmokslininkų šalininkams. Spec-padalinių bazės šturmo metu Ankaroje, žuvo 17 ją gynusių policininkų. Lojali Erdoganui aviacija numušė virš Ankaros du jo priešininkų sraigtasparnius.

Kaip į perversmo bandymą sureagavo gyventojai?

Svarbų vaidmenį numalšinant perversmą suvaidino eiliniai Turkijos gyventojai, išėję į gatves paprašius Erdoganui. Šventikai mečetėse ragino turkus ginti esamą valdžią. sąmokslas, karinis perversmas

Tūkstančiai žmonių bandė šturmuoti uždarytus tiltus, trukdė karinės technikos judėjimui Ankaros ir Stambulo miestuose, blokavo maišto šalininkus Taksim aikštėje. Dauguma naktinių įvykių aukų Ankaroje buvo taikūs gyventojai, pranešė miesto prokuratūra.

Kas vadovavo maištui?

Prezidentas Recepas T. Erdoganas maišto organizavimu apkaltino šventiką ir visuomenės veikėją Fethullah’ą Giuleną, kuris laikomas pagrindiniu Erdogano politiniu oponentu.

Jis gyvena JAV savanoriškoje tremtyje ir vadovauja judėjimui „Hizmet“, ir taip pat švietimo įstaigų tinklui visame pasaulkyje. Kažkada Erdoganas ir Giulenas buvo bendražygiai, bet vėliau jų keliai išsiskyrė.

Giulenas kategoriškai paneigė bet kokias savo sąsajas su maištu.

Kokios perversmo bandymo pasekmės?

Įvykių Turkijoje aukomis, paskutiniais duomenimis, tapo 90 žmonių. Areštuota virš 1500 maištininkų šalininkų. Turkijos vyriausybės duomenimis žuvo vienas generolas, palaikęs sąmokslininkus. 5 generolai ir mažiausiai 30 pulkininkų pašalinti iš pareigų.

„Senosios Turkijos daugiau nebėra“, – konstatavo prezidentas Erdoganas. Jis pareiškė, jog „išdavikai sumokės didelę kainą“ ir pažadėjo įvykdyti „kariuomenės eilių valymą“.

Be to, reikia įvertinti ir geopolitines maišto pasekmes. Turkija yra svarbiausia regiono valstybė, ir situacija šioje šalyje daro didžiulę įtaką visam regionui.

Kaip į įvykius Turkijoje sureagavo tarptautinė bendruomenė?

Didžiausių pasaulio valstybių ir organizacijų lyderiai palaikė Erdoganą ir dabartinę Turkijos valdžią. Tai JAV, ES, NATO, Rusijos ir t.t. vadovai.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.