infa.lt

nuotr. Anatolijus Ustinenko / ITAR-TASS

Kazachstanui vėl gali tekti neplanuotai sumažinti tiekimą pagrindiniu eksporto maršrutu – Kaspijos jūros regiono konsorciumo naftotiekiu, kuris baigiasi Novorosijske. Vietos teismas nusprendė 30 dienų sustabdyti bendrovės jūrų terminalo veiklą dėl aplinkosaugos pažeidimų, rašo Kommersant.

Iki šiol siuntos buvo gabenamos toliau. Kazachstano naftos tiekimo į pasaulio rinką neapibrėžtumas kilo Kazachstanui aktyviai bandant laviruoti tarp Rusijos interesų ir Vakarų sankcijų vykdymo klausimu.

Primorsko Novorosijsko rajono teismas nusprendė 30 dienų sustabdyti Kaspijos dujotiekio konsorciumo (KTK) jūrų terminalo veiklą, kad būtų pašalinti aplinkosaugos pažeidimai. Taigi 2022 m. Kazachstano naftos patekimas į pasaulinę rinką per Rusiją gali būti apribotas trečią kartą.

Iš Vakarų Kazachstane esančių telkinių naftos į Novorosijsko uostą transportavimas KTK naftotiekiu sudaro du trečdalius Kazachstano naftos eksporto. 2021 m. per KTK buvo tiekiama 60,7 mln. tonų, daugiausia į Pietryčių Europą, taip pat į JAV.

Nors Kazachstanas turi alternatyvių žaliavinės naftos gabenimo maršrutų (per „Transneft” sistemą į Baltijos uostus, Baku-Tbilisio-Džeichano naftotiekiu ir t. t.), jie gali pakeisti tik trečdalį per KTK perpumpuojamo kiekio. Pagrindiniai KTK akcininkai: Rusija (31 %), Kazachstanas (20,75 %), „Chevron” (15 %), „LUKOIL” (12,5 %), „Exxon” (7,5 %), „Rosneft-Shell Caspian Ventures Limited” (7,5 %).

Pilnai sustabdžius KTK veiklą, pasaulinė rinka netektų apie 1 mln. barelių per dieną, t. y. apie 1 proc. pasaulinės pasiūlos, o tai galėtų turėti didelį poveikį naftos kainoms. Kadangi KTK naftos mišinys savo savybėmis panašus į „Urals” mišinį, Kazachstano naftos kiekio atsisakymas gali padidinti susidomėjimą rusišku mišiniu ir sumažinti nuolaidą, su kuria šiuo metu pasaulinėje rinkoje parduodama rusiška žaliava.

Kazachstano ministras pirmininkas Alikhanas Smailovas trečiadienį surengė operatyvinį pasitarimą, kuriame buvo aptartos priemonės, kaip sumažinti neigiamas pasekmes ir nuostolius šalies valstybės biudžetui dėl naftos eksporto apribojimų.

Nė vienas iš Nur-Sultano pareigūnų neminėjo geopolitinių KTK sustabdymo priežasčių. Tačiau Kazachstano spaudoje istorija apie KTK daugiausia buvo pristatoma sudėtingo Kazachstano vaidmens kontekste, kai jis stengiasi palaikyti sąjunginius ryšius su Rusija ir kartu nesugadinti santykių su Vakarais.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Kazachstanas susilaikė, kai JT Generalinė Asamblėja priėmė dvi rezoliucijas, smerkiančias Maskvos veiksmus. Kai buvo balsuojama dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje, Kazachstano delegacija nepritarė Rusijos pašalinimui.

Prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas nuo metų pradžios dukart lankėsi Rusijoje, gegužės mėn. dalyvavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikime, o birželio mėn. – Sankt Peterburgo forume.

Prieš atskirą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sankt Peterburge Kasymas-Žomartas Tokajevas sakė, kad „dvišalio bendradarbiavimo srityje nėra pagrindo nerimauti, viskas vyksta gerai.

Kita vertus, Kazachstano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Timuras Suleimenovas interviu Europos portalui „Euractiv” teigė, jog jo šalis nesutiks, kad ja būtų naudojamasi kaip priemone apeinant Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijas Rusijai. „Mes mažiausiai norime, kad Kazachstanui būtų taikomos antrinės sankcijos”, – pareiškė jis.

Kazachstano valdžios institucijos jau ėmėsi praktinių veiksmų šia linkme: šalies Finansų ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo būtų veiksmingai uždrausta tiekti į Rusiją prekes, kurioms taikomos Vakarų sankcijos.

Taip pat, Sankt Peterburgo forume Kasymas-Žomartas Tokajevas pareiškė, kad Kazachstanas neketina pripažinti separatistinių Ukrainos DLR ir LLR nepriklausomybės. Tuo tarpu per pokalbį telefonu su ES pirmininku Charlesu Micheliu A. Tokajevas pakartojo savo ketinimą plėtoti ryšius su Europa.

„Mūsų šalis pasiryžusi plėtoti tvarius ryšius su ES – didžiausia Kazachstano prekybos partnere”, – sakė jis, teigdamas, kad Kazachstano „angliavandenilių potencialas” galėtų būti panaudotas „pasaulio ir Europos rinkoms stabilizuoti”.

Po Kazachstano prezidento Kasymo-Žomarto Tokajevo pareiškimų, kurie akivaizdžiai nepatiko Kremliui, šalies naftos pramonei iškilo ir kitų, ne teisinių problemų. Vakar didžiausiame Kazachstano naftos telkinyje Temgize įvyko sprogimas. (Plačiau apie tai čia…)

Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Kazachstano valdžios institucijų planus liepos 6 d. uždrausti į Rusiją gabenti sankcionuotas prekes, sakė, kad „kol kas jokie sprendimai nepriimti”.

„Priešingai, deklaruojamas absoliutus ketinimas toliau plėsti mūsų sąveiką, kartu reaguoti į iššūkius, kylančius iš užsienio, ir sumažinti šių nedraugiškų veiksmų pasekmes. Šiuo metu mes vadovaujamės būtent tuo”, – sakė jis žurnalistams.

Paklaustas, ar Kazachstanas tebėra Rusijai draugiška šalis, Dmitrijus Peskovas atsakė trumpai: „Be abejo. Žinoma.”, – cituoja leidinys.