infa.lt

JAV tinklaraštininkė Lauren Chen socialiniame tinkle „Twitter” paskelbė vaizdo įrašą su prierašu „Šie žmonės turėtų būti kalėjime. Tai kalnas, ant kurio aš pasiruošusi mirti”. Vaizdo įraše pusnuogė translytė striptizo šokėja vaikštinėja po Majamio renginių salę laikydama už rankų mažą mergaitę.

Vaizdo įrašo antraštė skamba taip: „Vaikams būtinai reikia nueiti į drag šou*! Jie turi matyti linksmybes, saviraiškos pasireiškimą ir laisvę!”

*Drag-queen – tai žargoninis posakis, kuriuo vadinami vyrai, laikantys save moterimis ir vaizduojantys moteris, transvestitai.

Tačiau, sprendžiant iš komentarų po įrašu, jame matomas transseksualus vyras.

Reaguodamas į tai, konservatyvus amerikiečių leidinys „The American Conservative”, savo komentare pavadintame „Quo Vadis, America?”, parašė: Šią Nepriklausomybės dieną du Twitter įrašai apie Ameriką. Pirmasis – iš „Drag” restorano Majamyje, kuris yra Floridoje, valstijoje, turinčioje sveiko proto gubernatorių ir vaikų apsaugos tarnybą, apie kurią netrukus turėtume išgirsti:

These people belong in jail.

This is a hill I’m willing to die on. pic.twitter.com/vi3NQiTnrv — Lauren Chen (@TheLaurenChen) July 3, 2022

Jei ir toliau eisime šiuo keliu, mūsų laukia tokia ateitis, Amerika. Translytė striptizo šokėja, vedanti vaiką pirmykščiu keliu, yra sutrumpintas kelio į pragarą, kuriuo eina mūsų šalis, simbolis.

Tai mūsų ateitis, Amerika, jei nenukrypsime nuo dabartinio kelio. Transseksualė striptizo šokėja, vedžiojanti mažą mergaitę už rankos blausioje geltonoje šviesoje, yra trumpo kelio į pragarą, kuriuo riedame, simbolis. Atrodo, kad mūsų šalis kasdien pasiekia naują moralinį ir kultūrinį dugną. O prie jos vairo stovi prezidentas demokratas, pareiškęs, tokių gundytojų kaip minėtoji translytė transeksuali šokėja tikslų siekimas yra „šių dienų pilietinių teisių klausimas”.

Nesuvokiama, kad Demokratų partija ir visas Jungtinių Valstijų valdantysis elitas tapo tokio laipsnio dekadanso įkaitais. Bet štai mes esame čia.

100 metų amžiaus JAV veteranas apsiverkė, kai pamatė tą vaizdo įrašą – „Tai ne ta šalis, už kurią mes kovojome”

100 year old veteran break down crying „This is not the country we fought for” pic.twitter.com/W7Y8XsKLp0

— WilliamA33 (@WilliamA_33) July 2, 2022

Manau, kad senolis kalba už daugelį iš mūsų, toliau rašo leidinys. Tiesą sakant, aš tai žinau. „Gallup” ką tik paskelbė apklausą, rodančią, kad amerikiečių pasididžiavimas savo šalimi pasiekė neregėtas žemumas. Ištraukos:

38 proc. suaugusių JAV gyventojų, teigiančių, kad jie „labai didžiuojasi”, kad yra amerikiečiai, yra mažiausias rodiklis per visą 2001 m. prasidėjusią „Gallup” pateiktą tendenciją. Vis dėlto kartu su 27% „labai didžiuojasi” 65% suaugusių JAV gyventojų didžiuojasi savo tauta. Dar 22% sako, kad didžiuojasi „vidutiniškai”, 9% didžiuojasi „tik šiek tiek”, o 4% – „visiškai ne”.

Šis rekordiškai žemas nacionalinio pasididžiavimo lygis JAV pasiektas sudėtingu metu, kai pandemijos nuvarginta visuomenė kovoja su didžiausia per daugiau nei keturis dešimtmečius JAV infliacija.

Tiesą sakant, šie skaičiai vis dar yra labai, labai aukšti, palyginus su nuotaikomis, tarkime, Europoje, kur nuo Antrojo pasaulinio karo laikų žmonės buvo mokomi bijoti ir nekęsti nacionalizmo.

Vis dėlto: Iki 2015 m. ne mažiau kaip 55 % suaugusių JAV gyventojų teigė, kad labai didžiuojasi. Aukščiausi rodikliai buvo po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, kai patriotizmas JAV smarkiai išaugo. Tačiau nuo 2015 m. itin didelis nacionalinis pasididžiavimas JAV turėjo tendenciją mažėti, o 2018 m. nukrito žemiau daugumos lygio; dabar jis yra beveik 20 punktų mažesnis nei prieš dešimtmetį.

2015 m. – tai metai, kai „wokeness” pradėjo užkariaujantį žygį per institucijas. Paskutinis kadras:

Nuo 2001 m. respublikonų pasididžiavimas, kad jie yra amerikiečiai, nuolat lenkė demokratus ir nepriklausomus asmenis, ir taip yra iki šiol. Tačiau respublikonų kraštutinis nacionalinis pasididžiavimas (58 %) dabar yra žemiausiame tendencijos taške. Nepriklausomųjų pasididžiavimo lygis (34 %) taip pat yra mažiausias per visą grupės istoriją.

Mes tapome šalimi, kurią daugelyje valstybinių ir daugumoje svarbiausių privačių institucijų valdo žmonės, nekenčiantys jos įkūrimo idealų, tradicinių laisvių ir moralės normų, nekenčiantys daugumos šios šalies žmonių rasės ir norintys kurstyti rasinę neapykantą tarp mūsų, nekenčiantys ortodoksinių daugumos žmonių religijos formų, užsiimantys nacionalinio gyvenimo ramsčių griovimu ir valantys naujos kartos atmintį, kad ji pamirštų, kas kada nors buvo Amerika.

Viena partija tai skatina, o kita partija yra pernelyg bailiai ar kitaip nusišalinusi, kad gintų savo šalies tradicijas. Verslo klasė švenčia dekadansą. Karinis-pramoninis kompleksas ir užsienio politikos elitas nori jį paskleisti visuose Vakaruose.

Šviesa tautoms virto translyčių striptizo šou neono šviesų gijomis. Mes pamiršome, ko reikia, kad išlaikytume atsparią civilizaciją. Jūs žinote mano nuomonę šiuo klausimu, todėl neketinu jos dar kartą aptarinėti.

Šį rytą galvoju apie ką tik perskaitytą vieno man pažįstamo ir man patikimo populiaraus socialinių mokslų atstovo straipsnį, kuriame prognozuojama mūsų civilizacijos „egzistencinė krizė”, pagrįsta šeimos kūrimo ir seksualinės dinamikos žlugimu.

Straipsnis netrukus bus paskelbtas, o kai jis pasirodys, aptarsiu jį čia. Jo pagrindinis teiginys, grindžiamas socialinių mokslų duomenimis ir istoriniais palyginimais, yra tas, kad visuomenėse, kuriose daug jaunų vyrų neturi perspektyvų poruotis, vyrauja smurtiniai nusikaltimai ir socialinis nestabilumas. Tautos, kurioms praeityje teko spręsti šią problemą, užėmė šiuos vyrus karais ir kolonializmu, kad nukreiptų energiją į išorę.

Socialinių mokslų specialistai teigia, kad seksualinė revoliucija turi ir toliau turės didžiulį šalutinį poveikį. Niekas nenori to girdėti, nes tai prieštarauja Naratyvui, tačiau tai įrodoma duomenimis.

2020 m. rašiau apie šį reiškinį, t. y. apie tai, kad tautos ateitis priklauso nuo tvirtų šeimų ir kaip mes užsiimame jų sabotažu. Ištrauka: Štai įdomus Niujorko žurnalo straipsnis apie didžiulį lyčių atotrūkį tarp D. Trumpo ir J. Bideno šalininkų.

Jame yra šis akis badantis teiginys, paslėptas giliai: Nei visuomenėje vykstantis perėjimas nuo tradicinių lyčių vaidmenų, nei šio perėjimo kultūrinės pasekmės dar nė iš tolo nėra baigtos.

Kaip įžvalgiai įrodinėjo Rebecca Traister, vis dažniau pasitaikanti vienatvė tarp augančios Amerikos moterų kartos yra viena iš galingiausių šiuolaikinės politikos jėgų. 2009 m. pirmą kartą istorijoje Jungtinėse Valstijose buvo daugiau nesusituokusių moterų nei ištekėjusių. Ir šiandien JAV jaunos moterys ne tik yra beprecedentiškai labai vienišos, bet ir beprecedentiškai nesidomi heteroseksualumu:

Remiantis privačia apklausa, kuria su „Intelligencer” pasidalijo Demokratų partijos mokslininkas Davidas Shoras, maždaug 30 proc. jaunesnių nei 25 metų amerikiečių moterų save laiko LGBT; vyresnių nei 60 metų moterų šis skaičius nesiekia nė 5 proc.

Ar kas nors panašaus kada nors nutiko kokiai nors visuomenei? Trys iš dešimties jaunesnių nei 25 metų moterų save laiko homoseksualiomis , biseksualiomis arba transseksualiomis. Žinoma, penki procentai. Gal net aštuoni procentai. Bet trisdešimt?

Ar jos visada taip manys? Gal ir ne, bet tai yra jų geriausi vaisingi metai. JAV gimstamumo rodiklis per 35 metus yra žemiausias ir nėra priežasčių manyti, kad jis didės. Kai kurie kritikai kaltina struktūrinius JAV ekonomikos sunkumus, dėl kurių moterims sunkiau apsispręsti turėti vaikų, tačiau Europos šalys gerokai palengvina motinoms sąlygas, tačiau vis tiek negali pasiekti, kad jų gimstamumo rodikliai būtų didesni už atkuriamuosius.

Tai visų pirma susiję su kultūra. Mes tapome antinatalistine visuomene. Be to, tapome visuomene, kuri nebevertina natūralios šeimos. Visur matome dezintegraciją.

Vakar Al Mohlerio podkaste kalbėjau apie tai, kad prieš kelerius metus lankiausi konservatyviame evangelikų koledže ir iš ten dirbančių dėstytojų išgirdau, jog jie baiminasi, kad dauguma jų studentų niekada nesugebės sukurti stabilių šeimų, nes daugelis iš jų niekada nematė, kas tai yra.

O dabar turime 30 proc. Z kartos moterų, kurios tvirtina, kad jų seksualiai nedomina vyrai. Šiame skaičiuje nėra nieko nė iš tolo normalaus. Tai yra giliai dekadentiškos kultūros požymis, t. y. kultūros, kuriai trūksta jėgų išgyventi.

Svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti viena karta, yra užauginti kitą kartą. Nėra šeimų, nėra vaikų, nėra ateities.

Esu rašęs apie tai, kaip skaudu man, kaip amerikiečiui, keliauti į Vidurio Europos šalis ir matyti nuo Amerikos ambasadų plevėsuojančias „LGBT Pride” vėliavas. Dauguma tokių šalių, į kurias mes tai eksportuojame, Lenkija ir Vengrija, tai vertina kaip Amerikos rodomą nepagarbą jiems. Ir jie teisūs.

Iš „Politico” praėjusią savaitę:

Kitas delegacijos narys Dickas Durbinas (Dick Durbin, D-Ill.) šios savaitės pradžioje buvo atvykęs į Lietuvą priimti apdovanojimo (A. Sulginskio žvaigždės – infa.lt) iš jos parlamento, kuris šiuo metu svarsto teisės aktus, įteisinančius tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas.

Durbinas prisiminė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos štabo nariams sakė, jog „tai yra vertybės, kurios svarbios Amerikai, kad net Aukščiausiasis Teismas, devyni žmonės Jungtinėse Valstijose, neturėtų siūlyti kitaip… Jie neatspindi visuomenės nuomonės„.

„Tai nėra tik Amerikos sprendimas. Daugeliu atžvilgių, ne tik, mes pirmaujame pasaulyje, plėtodami moterų teises”, – pridūrė Durbinas. „Manau, kad šis sprendimas iš tiesų kelia klausimą dėl mūsų įsipareigojimo ateityje.”

Kas toliau? – Teliko sugriauti sieną, nukreiptą prieš pedofilus. Ar ne tam vaikai seksualizuojami nuo mažų dienų?

Plačiau: „The American Conservative„