infa.lt

Asociatyvi nuotr.

Dronai tapo pagrindine karo Ukrainoje naujove, daro išvadą prancūzų leidinio „Futura” autorius. Jis į šiuos dvigubos paskirties bepiločius skraidančius aparatus žvelgia grynai techniniu požiūriu. Pasirodo, net civiliniai bepiločiai orlaiviai naudojami kovinėse operacijose.

Nuo pat konflikto pradžios Rusija ir Ukraina turėjo pripažinti, kad fronte yra kovinių pajėgumų „stiprintuvas”, kurio naudojimas tapo neišvengiamas ir būtinas – kovinis dronas. Būtent ši kovinė transporto priemonė artileristams suteikia nepakeičiamą „tolimojo nuotolio optiką”.

Kartais dronas tampa grėsmingu sparnuotu įvairių taikinių naikintoju. Rytų ir pietų Ukrainos danguje dabar skraido daug įvairių modelių bepiločių orlaivių (bepiločių skraidyklių). „Futura” piešia jų portretą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, „Futura” nuolat kelia klausimą apie bepiločių orlaivių naudojimą. Vienu metu naudojami ir Rusijos, ir Ukrainos kariuomenių, jie yra didžiulis kovinių smūgių „multiplikatorius” – tiek tikslesnės informacijos apie priešo pozicijas, tiek tiksliausio smūgio į jas sudavimo prasme.

Šiandien Ukrainos danguje galima rasti įvairių formų ir dydžių bepiločių orlaivių. Tai pirmas šiuolaikinis didelio intensyvumo karas, kuriame kariniai, o kartais ir civiliniai dronai atlieka tokį svarbų vaidmenį.

Bepiločiai orlaiviai pakeitė paramą pėstininkams ar artilerijai teikiančius kovinius lėktuvus, – šį reiškinį galima paaiškinti svarbiu priežastimi, kuri nėra susijusi su pačiais bepiločiais orlaiviais.

Įprastinių lėktuvų efektyvus panaudojimas sumažėjo dėl baimės patirti nuostolių. Šiuolaikinių oro gynybos sistemų, įskaitant tolimojo nuotolio kilnojamas oro gynybos sistemas, kūrimas ir platus radiolokacinio valdymo naudojimas oro gynyboje kelia didelį pavojų lėktuvams.

Šį kartą nė viena iš dviejų kariaujančių šalių, pirmiausia Rusija, aktyviai nenaudoja savo pilotuojamų orlaivių. Priežastis – didelių nuostolių baimė. Sausumos pajėgoms gali būti perduodami mažiau pastebimi, lengviau valdomi ir palyginti nebrangūs dronai, kuriuos jos gali naudoti tiek žvalgybai, tiek kaip ginklus.

Socialinėje žiniasklaidoje kasdien galima pamatyti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip bepiločiai orlaiviai atlieka tikslius smūgius ir tiesiogiai pataiko į šarvuotąsias transporto priemones ar priešo kariuomenę. Be žvalgybinių bepiločių orlaivių, Ukrainos pusė turi ir tikrą „dangaus siaubą” – „Bayraktar TB2”.

Pirmąsias konflikto savaites šis turkų dronas įrodė savo veiksmingumą, tiksliai ir triuškinamai smogdamas į šarvuočius ir aprūpinimo transportą. Bepiločių orlaivių įvairovė tokia didelė, kad sunku juos visus aprašyti, todėl „Futura” jums siūlo tik dažniausiai abiejų konflikto pusių naudojamų oro transporto priemonių panoramą. Tai sraigtasparniai dronai, „skraidanti amunicija” ir tradiciniai fiksuoto sparno dronai.

Dronai, skirti „civiliniam naudojimui”, vis dėlto gali būti labai pavojingi

Komercinius daugiamotorius dronus, ypač pagamintus Kinijos konstruktorių įmonės DJI, abi šalys naudoja trumpo nuotolio stebėjimo misijoms. Nors jų autonomiškumas silpnas, praktiškai jie labai naudingi, nes gali išbūti ore ir nejudėti kelias minutes, kad tiksliai nustatytų priešo padėtį arba vaizdo įrašu užfiksuotų šūvio tikslumą ir įsitikintų, ar jis efektyvus, ar neefektyvus.

Šiek tiek pakoregavę inžinerinius sprendimus, kariniai meistrai gali pritaikyti šiuos dronus lengviesiems sprogstamiesiems užtaisams ar granatoms gabenti. Tai gana primityvus, bet veiksmingas metodas. Kariuomenė kartais net naudoja 3D spausdintuvus, kad pagamintų ir pritvirtintų šaudmenų dėžutes prie bepiločių orlaivių, taip nesunkiai įveikdama pradinį bepiločių orlaivių nepritaikymą tokiems dalykams.

Tai išradingi vienetinių meistrų sprendimai, tačiau jie jau kelia nerimą žvalgybos agentūroms visame pasaulyje. Pasirodo, kad visai taikūs dronai gali būti naudojami teroristiniams išpuoliams visoje planetoje. Donbase mūšio lauke matome DJI „Mavic” asortimentą ir net jo mini versiją, kuri sveria 250 gramų ir telpa į kišenę.

Šio tipo trumpojo nuotolio dronai taip pat labai naudingi kovojant gatvėse, nes jais galima puikiai parengti pasalą prieš šarvuotas transporto priemones. Taip pat yra dar vienas modelis, kurį gyrė ir Ukrainos kariai, ir separatistai – tai JAV gamintojo „Autel” EVO II serija. Ukrainos kariškių teigimu, šis modelis yra atsparus Rusijos trukdymo sistemoms.

Šiuos bepiločius orlaivius, kurių maksimali skrydžio trukmė – 40 minučių, galima modifikuoti į juos įdedant nedideles Vog-17 granatas. Be šių civiliniam naudojimui skirtų dronų, ukrainiečiai taip pat naudoja specialiai kariniams tikslams sukurtus mini dronus. Tai, pavyzdžiui, „Golden Eagle”, kurį Jungtinėse Valstijose sukūrė „Teal”. Šis dronas autonomiškai veikia beveik visą valandą, atrodo kaip buitinis prietaisas, tačiau turi šifruotą ryšį ir navigacijos sistemą, kuri gali apsieiti be GPS. Tas pats pasakytina ir apie JAV kariuomenės „Skydio X2” prekės ženklo dronus.

Žvalgyba iš oro: Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgumai ore

Leidinio jau minėti Aerozvidka bepiločių orlaivių padalinio operatoriai naudoja savadarbį droną R18, skirtą smogti Rusijos šarvuočiams. Tai didelis aštuonių variklių dronas, galintis nešti dvi prieštankines bombas, kurių kiekviena sveria maždaug po 2 kg. Šie bepiločiai orlaiviai yra tikra problema Rusijos šarvuotosioms transporto priemonėms.

Bepiločius orlaivius artilerijos paramai vienodai naudoja abi kariuomenės. Jais galima stebėti (sekti) daugelį dešimčių kilometrų plotą, kad būtų lengviau nusitaikyti į priešo pozicijas. Tai ne sraigtasparnio tipo modeliai, o fiksuoto sparno dronai, t. y. nedideli lėktuvai. Donbaso danguje rusai beveik nuolat naudoja „Orlan-10”, kad patikslintų artilerijos ugnies nustatymus. Publikacijoje jau buvo aprašyta šiek tiek improvizuota šio drono konstrukcija, kurį dažnai numuša Ukrainos pajėgos. Tačiau mūšio lauke yra ir patobulinta „Orlan-30” versija.

Ukrainos kariuomenė taip pat turi PD-1, pasaulyje vadinamą „tautos dronu”. Jis gali būti paleistas į dangų iš katapultos, pakilti nuo kilimo tako arba pakilti vertikaliai. Jis naudojama artilerijos salvių valdymui ir Rusijos pajėgų judėjimui sekti. Be „Bayraktar TB2”, Turkija Ukrainai tiekė ir mažesnįjį jo brolį – mini „Bayraktar”. Jame įrengta dieninė ir naktinė optika, jis naudojamas žvalgybai.

Galiausiai, „Leleka-100”, (lietuviškai – Gandras), yra nedidelis dronas, labai aktyviai veikiantis Donbase, kur atlieka tūkstančius žvalgybinių skrydžių.

Nepilotuojami (skraidantys) sprogmenys

Kalbant apie bepiločius sprogmenis, t. y. dronus su sprogstamuoju užtaisu, kurie, kaip kamikadzės, įsirėžia į taikinį ir jį numuša, Ukrainos kariuomenė daugiausia turi amerikietiškų „Switchblade 300”. Taip pat yra keletas JAV pagamintų „Switchblade 600”.

Šie dronai kamikadzės į dangų paleidžiami naudojant paleidimo vamzdį. Jie išskleidžia sparnus ir seka taikinį. Aptikę jį, jie pikiruoja į jį į jį. „300” yra mažiau galingas nei „600” versija: jis nesugeba sunaikinti sunkaus tanko.

Šešis kartus sunkesnis „Switchblade 600” gabena krovinį, prilygstantį prieštankinės raketos sprogstamajam užtaisui. Kol kas jis dar nenaudojamas mūšio lauke. Galiausiai, kaip „Futura” jau pranešė anksčiau, amerikiečiai iš „Aevex Aerpspace” modifikavo savo kamikadzę droną „Phoenix Ghost”, kad jis visiškai atitiktų Ukrainos kariuomenės poreikius.

Jis gali išsilaikyti ore daugiau nei 120 valandų. Jei jo užtaisai neperšauna sunkiųjų tankų šarvų, jie bent jau gali neutralizuoti rusų artileriją.

Rusų dronas „Zala KYB” gali būti naudojamas žvalgybai arba kaip kamikadzė. Dronas gali veikti autonomiškai, naudodamas dirbtinį intelektą, kad nusitaikytų į taikinį ir jį pasiektų.

Ekrano žvaigždė – Bayraktar TB2

„Televizijos žvaigždės” tarp bepiločių orlaivių yra dideli fiksuoto sparno orlaiviai, turintys didelę autonomiją, galintys skristi aukštai ir nešti tikras raketas. Rusija turi bepilotį orlaivį „Orion”, kuris gali išbūti ore 24 valandas ir yra naudojamas žvalgybai ir oro smūgiams.

Iš Ukrainos pusės tikroji žvaigždė yra turkiškas Bayraktar TB2. Šis dronas pasižymi prieinama kaina, našumu ir naikinimo galimybėmis. Jame yra keturi lazeriu valdomi prieštankiniai užtaisai.

„Bayraktar TB2” netgi tapo populiarios šalies dainos herojumi. Kalbant apie „informacinį karą”, būtent dėl „Bayraktar” abi pusės pateikia prieštaringus statistinius duomenis: Rusijos pusė teigia, kad numušė apie 39 bepilotes skraidykles, o Ukraina tvirtina, kad niekada neturėjo jų daugiau nei 36.

Nepaisant to, socialinėje žiniasklaidoje išplito keli sunaikinto TB2 kadrai. Be šio bepiločio orlaivio, Ukrainos kariuomenė taip pat naudoja savadarbį UJ-22. Dronas daugiausiai naudojamas žvalgybai ir artilerijos palaikymui.

Tačiau jis gali gabenti ir sprogmenis. Taip pat yra daug mažesnis dronas „Punisher” – Kijeve pagamintas ginklas. Dronas naudojamas smūgiams iš oro su 75 mm bombomis. Jį galima naudoti lanksčiai, todėl jame galima įrengti kelių kitų tipų sprogstamuosius įtaisus.