infa.lt

Nankai universiteto Tianjine mokslininkai paskelbė apie revoliucinę pažangą kuriant saugią neurotransplantacijos technologiją. Inžinieriams pavyko implantuoti elektroninę mikroschemą į ožio smegenis neatvėrus jo kaukolės, rašo „South China Morning Post”.

Tam jie naudojo endovaskulinį prietaisą, kuris buvo įvestas per veną ir, perkeltas į reikiamą motorinės žievės sritį, pradėjo tiksliai nuskaityti gyvūno smegenų signalus. Pasak kūrėjų, naujasis metodas yra daug saugesnis už atvirą smegenų operaciją, kuri kelia infekcijos ir audinių pažeidimo riziką.

„Didžiausias šio metodo privalumas yra tas, kad norint užfiksuoti elektrinius signalus nereikia atlikti invazinės atviros smegenų operacijos, o visa operacija gali būti atlikta per mažiau nei dvi valandas. Tai visiškai naujas būdas fiksuoti elektrinius smegenų signalus. Šis sprendimas galėtų būti proveržio technologija”, – sakė projektui vadovaujantis profesorius Duanas Fengas. Jis taip pat pažymėjo, kad šis eksperimentas buvo pirmasis tokio pobūdžio Kinijos mokslo bendruomenės eksperimentas.

Tyrimo metu Fengas su kolegomis į veną įvedė stentą ir nukreipė jį kraujagyslėmis į gyvūno motorinės žievės sritį. Per stentą pats lustas buvo pristatytas į reikiamą vietą. Kai jutiklis buvo tinkamoje padėtyje, jis prijungė elektrodus prie kraujagyslių sienelių ir pradėjo registruoti stiprius ir aiškius elektrinius signalus iš ožio smegenų.

Procedūra buvo atliekama naudojant didelio tikslumo robotą. Surinkti duomenys nuotoliniu būdu buvo perduodami į kompiuterį.

Pasak projekto vadovo, palyginti su aprašyta technologija, „tradiciniai” smegenų čipai yra destruktyvūs ir toli gražu nepraktiški. Pasak jo, pakeitę juos endovaskuliniais prietaisais, mokslininkai ir gydytojai gali užtikrinti pacientų saugumą ir smegenų vientisumą.

Kaip rašo leidinys, mokslininkai jau kelis dešimtmečius tiria įvairius smegenų čipus, tikėdamiesi atkurti Parkinsono liga, paralyžiumi ir kitomis ligomis sergančių žmonių pažeistus nervų takus. Tobulėjant technologijoms, vis dažniau pradėta įgyvendinti perspektyvių projektų – prie neuroimplantų kūrimo darbų prisijungė ne tik farmacijos ir biochemijos bendrovės, bet ir didelės IT bendrovės.

Viena iš žymiausių – Ilono Musko įkurta bendrovė „Neuralink”. Bendrovė kuria belaides mikroschemas su dirbtiniu intelektu, kurios galėtų būti implantuojamos į žmonių smegenis ir padėtų jiems atsikratyti sunkiai pagydomų ligų, o jų smegenys būtų tiesiogiai prijungtos prie įvairių elektroninių prietaisų valdymo. Tačiau, skirtingai nei Kinijos mokslininkų pristatytoje sistemoje, „Neuralink” smegenų čipas implantuojamas invaziniu būdu, o tai kelia didelę infekcijos ir smegenų audinio sunaikinimo riziką.

Visų pirma, dėl nepavykusių eksperimentų, „Neuralink” buvo priverstas numarinti aštuonias bandomąsias beždžiones. Tačiau daugelis JAV kompanijos bandymų buvo sėkmingi, todėl kitais metais „Neuralink” planuoja pereiti prie eksperimentų su žmonėmis.

Jau nebeilgai. Visa nedaug liko iki Matricos pasaulio tiesiogine prasme.