infa.lt

Seimas priėmė Vandens ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2024 m. įteisinti privalomą registraciją paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše išgaunantiems 10 m³ ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio.

Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita taip pat bus privaloma nuo 10 m³. Registruoti vandens išteklių naudojimą turės ir mažosios hidroelektrinės. Priimtomis pataisomis taip pat nustatoma prievolė vandens naudotojams savo lėšomis vykdyti paviršinio ir požeminio vandens naudojimo apskaitą sunaudojant 10 m³ ir daugiau vandens.

Paviršinį vandenį naudojančius asmenis į registracijos sąrašą įrašys, registracijos duomenis tikslins ir iš šio sąrašo išregistruos Aplinkos apsaugos agentūra. „Jeigu jūs siurbiate virš 10 kubinių metrų per parą vidutiniškai visą mėnesį, tada jums reikia užpildyti formą, nusiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitą dieną jūs jau galite tą daryti, tai yra automatinė tvarka, kaip deklaracija. Jeigu jūs siurbiate virš 100 kubinių metrų, tuomet jau atsiranda mokestinė prievolė“, − pristatydamas naujas nuostatas anksčiau aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak iniciatorių, šie pakeitimai leis tausoti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas ir naudojimas netrikdytų paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo, pagerintų vandens telkinių būklę.

Registracija nebus privaloma, jei bus sunaudojama mažiau kaip 10 m³ per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, naudojamas vanduo iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype, paviršinio vandens telkinio vanduo naudojamas ekstremaliųjų įvykių ar situacijų metu arba gaisrams gesinti.

„Šiuo metu savo sklypuose turinčius tvenkinius žmonės galės eksploatuoti neribotai, tai galioja tiek sodininkų bendrijoms, kurios savo sklype turi nepratekamą tvenkinį, tiek gyventojams, kurie turės savo tvenkinį išsikasę savo reikmėms“, − yra pabrėžęs aplinkos ministras.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. taip pat nuspręsta nustatyti prievolę mokėti mokestį už sunaudotus gamtos išteklius (paviršinį vandenį) sunaudojant 100 m³ per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Pasak iniciatorių, paviršinio vandens naudojimo apmokestinimas paskatins tausų vandens naudojimą arba privers ieškoti kitų ekonomiškai palankesnių sprendimų, pavyzdžiui, mažinti naudojamo vandens kiekį, keisti paviršinio vandens naudojimą sausrų metu požeminio vandens ištekliais arba surenkamu lietaus vandeniu. Pagal priimtą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą, už sunaudotus gamtos išteklius bus taikomas nedidelis 0,003 Eur/m³ mokestis.

Už Vandens įstatymo  pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1745(2) balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 30 parlamentarų. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1746) parėmė 67 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 18 parlamentarų.

infa.lt komentaras:

Faktiškai apmokestinamus vandens kiekius naudoja tik ūkininkai – jiems reikia laistyti laukus, girdyti gyvulius. Šiuo kriziniu metu, kai kuro kainos jau kosminės, o technikos remonto kaina irgi padebesyse – papildomai apmokestinti vandenį, prie kurio gamybos ar atsiradimo valdžia niekaip neprisideda – galima vadinti siekiu griauti Lietuvos žemės ūkį ir strateginę maisto gamybą. Ar valdantieji tą suvokia?