infa.lt

REUTERS

Sekmadienį (biržellio 19 d.) NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas davė interviu vokiečių leidiniui Bild am Sonntag, kurio metu išsakė savo poziciją kaip turėtų klostytis NATO ir Rusijos santykiai bei karo Ukrainoje perspektyvas.

Į leidinio klausimą kiek dar ilgai gali tęstis šis karinis konfliktas Ukrainoje, Jensas Stoltenbergas aptakiai atsakė, jog „nors Rusija vis žiauriau puola Donbase – Ukrainos kariai drąsiai priešinasi. Turėdama modernesnę ginkluotę, Ukraina taip pat gali būti pajėgi vėl išstumti Putino kariuomenę iš Donbaso.”

Taip pat NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad NATO nėra konflikto dalis, nors ir tiekia ginkluotę bei kitokią įmanomą paramą Ukrainai, ir tuo pačiu adresavo Rusijai, kad aljansas yra pasiruošęs duoti atkirtį eskalacijos atveju..

„”NATO ir toliau rems Ukrainos savigyną, bet nėra konflikto dalis. Padedame šaliai, bet nesiųsime NATO karių į Ukrainą. Sustiprinome savo gynybą, o 40 000 karių yra pavaldūs NATO. Saugome aljanso teritoriją sausumoje, jūroje ir ore. Tai aiški žinia Maskvai, kad nekiltų nesusipratimų dėl mūsų gynybinės parengties” – pažymėjo Jensas Stoltenbergas.

Leidiniui vėl grįžus prie numatomos karo trukmės klausimo, J.Stoltenbergas atsakė, jog į tai niekas nežino, todėl orientuotis reikėtų į ilgą karą, truksiantį, galbūt, ne vienerius metus.

„Niekas nežino. Turime pasiruošti, kad tai gali trukti ne vienerius metus. Negalime nuleisti rankų remdami Ukrainą. Net jei išlaidos yra didelės ne tik dėl karinės paramos, bet ir dėl kylančių energijos ir maisto kainų. Tačiau tai nepalyginama su kaina, kurią ukrainiečiai kasdien moka daugybe gyvybių. Ir jei Putinas iš šio karo pasimokys, kad jis gali tęsti tai, ką darė po Gruzijos karo 2008 m. ir Krymo okupacijos 2014 m., tuomet mes sumokėsime daug didesnę kainą.” – pareiškė NATO sekretorius.

Apie Ukrainos narystę NATO,  J.Stoltenbergas kalbėti nenorėjo – apsiribojo atsakymu apie NATO teikiamą Ukrainai pagalbą ir tai, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakviestas į aukščiausio lygio NATO susitikimą, kuriame bus priimtas pagalbos Ukrainai paketas.

Kalbėdamas apie NATO aukščiausio lygio susitikimo Madride detales jis paminėjo, jog bus priimta nauja strateginė koncepcija. Ankstesnėje Rusija buvo įvardinta kaip partnerė, bet tai keisis, sakė NATO sekretorius.

„Kai keičiasi pasaulis, keičiasi ir NATO. Pasaulis tapo dar pavojingesnis. Paskelbsime, kad Rusija nebėra mūsų partnerė, bet kelia grėsmę mūsų saugumui, taikai ir stabilumui. Kinija taip pat pirmą kartą bus įtraukta į šį dokumentą. Nes Kinijos augimas yra iššūkis mūsų interesams, vertybėms ir saugumui.”

Suomija ir Švedija nori prisijungti prie NATO, Turkija reiškia prieštaravimus ir susirūpinimą. Kaip juos išsklaidyti? – paklausė Bild.

„Paraiškos dėl narystės yra istorinis momentas, kuriuo turime pasinaudoti. Prisijungimas prie NATO sustiprintų ne tik Suomiją ir Švediją, bet ir mus visus. Turkija yra svarbi NATO šalis, strategiškai svarbi tarp Europos, Rusijos, Irako ir Sirijos. Nė viena NATO šalis taip nenukentėjo nuo teroro kaip Turkija. Todėl labai rimtai vertiname Turkijos susirūpinimą ir darome viską, ką galime, kad išspręstume jautrius klausimus. ” – pareiškė Jensas Stoltenbergas.