infa.lt

Facebook nuotr.

Makaronai nėra mano mėgstamas patiekalas, bet laikas nuo laiko Paslėptuose receptuose jų mielai užsisakau, tuo labiau, kad ten galima pačiam susigalvoti makaronų patiekalą ir tau jį pagamins iš daugelio įmanomų variantų.

Neišsigąskite, apie maistą bus tik tiek. Daugiau apie jį galėsime pakalbėti tada, kai, anot apokalipsės pranašų Lietuvą užklups badas. Man tikrai sunku įsivaizduoti badą Lietuvoje, bet dėl viso pikto jau susitarėm su toli nuo didžiųjų miestų gyvenančiais ir savo ūkelius turinčiais pažįstamais, kad gelbėsimes kartu.

Kol badas tik pakeliui, pakalbėkime apie tai, kas jau atvyko pas mus į svečius: kuro kainos jau kuris laikas peržengė psichologiškai svarbią dviejų eurų už litrą ribą.

Dar sausio mėnesį vienas iš dviejų pasirodymais televizijose plačiai visuomenei labiau žinomų, nei savo darbais garsių ekonomikos žynių teigė, kad psichologiškai jautri 2 eurų riba „galėtų būti pasiekta, jei barelis naftos kainuotų maždaug dvigubai daugiau nei dabar, t. y. apie 180 dolerių”.

Dabar, kai rašau šį tekstą, vis dar būdamas toli nuo sliekų mūšio kovų arenos seimo smėliadėžėje, bet turėdamas puikų interneto ryšį, pasitikrinu žaliavinės naftos kainą: interneto tinklalapis https://tradingeconomics.com/commodity/brent-crude-oil man sako, kad barelis kainuoja 115,860 dolerio. Ir tada kyla pirmas klausimas: ar gali mūsų ekonomikos žyniai šitaip šaudyti pro šalį?

Tikrai nesu ekonomikos ekspertas, galintis vertinti jų kompetenciją, tačiau esu daugiau, nei įsitikinęs, kad negali. Apie karo Ukrainoje įtaką tikrai pakalbėsime vėliau, bet viena dedamoji, kurią praleido ekonomikos žyniai, mano giliu įsitikinimu, yra verslo gobšumas ir norėjimas mus atgrasyti nuo iškastinio kuro naudojimo bei perorientuoti į tokią madingą pastaruoju metu žaliąją energetiką.

Dabar pagrįsiu šį savo teiginį skaičiais. Internete nesunku rasti, kad 2013 metais naftos kaina už barelį rinkoje buvo apie 98 dolerius. Visi žinome, kad karas Ukrainoje prasidėjo ne vasario 24 dieną, o dar 2014 metais. Taigi, prasidėjus karui Ukrainoje su Rusija, rinkos sureagavo labai keistai – žaliavinės naftos kaina 2014 metais nukrito iki 94 dolerių už barelį.

Vėlgi visiems prieinamuose šaltiniuose labai nesunku surasti, kad tuo metu Lietuvoje litro kuro kainos buvo apie 4,7 lito, kas pavertus į eurus yra apie 1,36 euro. Man kyla antras klausimas: kodėl naftos kainai nuo to laikotarpio pakilus kiek daugiau, nei 20 procentų, kuro kainos pakilo 64 procentais?

Žiūrime toliau: kokia yra kuro kainos struktūra Lietuvoje? Paieškau internete ir vėl randu patikimą šaltinį. Internetiniame Energetikos ministerijos puslapyje https://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/nafta/degalu-kaina-ir-jos-struktura-lietuvoje, kuris paskutinį kartą atnaujintas 2020 metų rugpjūčio mėnesį (!) rašoma, kad „Degalų kaina susideda iš šių pagrindinių elementų :

• naftos kainos ir naftos perdirbimo sąnaudų
• pridėtinės vertės mokesčio
• akcizo
• pardavimo kaštų.

Pagalvojau, kodėl puslapis taip seniai neatnaujintas? Tikriausiai todėl, kad toks Dainius, sėdintis energetikos ministro kėdėje ir kuriantis milijardinės vertės vėjo parkus Baltijos jūroje tiesiog neturi laiko pažiūrėti į kuro kainų pusę.

O vertėtų, nes internete nesunku rasti, kad internetiniame puslapyje https://www.vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2016/01/18/is-ko-susideda-degalu-kaina mano jau anksčiau minėtas ekonomikos žynys dar 2016 metais parodė, kad jei degalinėje kuras mums kainuotų 1,2 euro, tai naftos kaina tame būtų 34 eurocentai, perdirbėjo marža sudarytų 13 eurocentų, degalinės marža – 9 eurocentus, tuo tarpu akcizas toje kainoje sudarytų 43 eurocentus, o pridėtinės vertės mokestis – 21 eurocentą.

Paprasčiau kalbant, kai mes sumokame už litrą kuro 1,2 euro, valstybei atitenka daugiau, negu pusė – 64 eurocentai. Negana to, tas pats ekonomikos ekspertas primena: „Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje PVM skaičiuojamas ir nuo akcizo. Tokiu būdu išeina šiek tiek keistas dvigubas apmokestinimas“.

Ir dabar man vėl kyla klausimas, kuris tiesiogiai susijęs su mano pradžioje minėtais makaronais: ar tikrai vyriausybė, mažindama akcizą, neturi galimybės mažinti degalų kainų, apie ką mums pastoviai iš visų tribūnų suokiama? Juk kuro kainos tiesiogiai įtakoja Lietuvoje jau kuris laikas rokenrolą šokančią infliaciją, ką žino net pradinių klasių moksleiviai, kuriems tėvai vis dažniau turi aiškinti, kad negali nupirkti vieno ar kito daikto.

O dabar apie karo Ukrainoje įtaką. Tame pačiame internete radau tokius duomenis. Skirtingose šalyse karas skirtingai įtakojo infliaciją: nuo 2021 metų gruodžio mėnesio iki 2022 metų birželio mėnesio Amerikoje – 1,5 procento, Jungtinėje Karalystėje – 4,4 procento, Lenkijoje – 4,9 procento, o Lietuvoje – 12,4 procento.

Mes tradiciškai pirmaujame. Ir paskutinis mano klausimas: ar nebando vyriausybė savo neįgalumo valdyti valstybę pakišti po karu Ukrainoje?

Minėjau, kad jokiu būdu nepretenduoju į ekonomikos ekspertus. Tai viso labo mano mintys ir net ne tarnybiniam naudojimui skirti skaičiai, kuriuos kiekvienas nesunkiai suras internete. Skaičių daug, bet MUMS juos matant ir žinant, JIEMS sunkiau mus maitinti tais toli gražu ne visiems patinkančiais makaronais.

Žinoma, teko matyti ir entuziastų, kurie šaukia, kad mokės ir 5 eurus už litrą kuro, kad tik jis nebūtų rusiškas. Karštas galvas, kurios dažniausiai už kurą moka savo tėvų uždirbtais pinigais galiu nuraminti: 2022 metų gegužės mėnesį Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto siekė 883 milijonus dolerių per dieną, o tai yra 39 procentais daugiau, nei 2021 metų gegužę. Šiai dienai, naftos kainai šoktelėjus iki 115 – 120 dolerių, šios pajamos jau siekia apie 1 milijardą dolerių per dieną. Ir tai leidžia Rusijai finansuoti jos agresiją prieš Ukrainą.

Pabaigai citata, skirta makaronų virėjams: „problemos niekada neišspręs tie, kurie mąsto taip pat, kaip ir tie, kurie tą problemą sukūrė“. Taip sakė žmogus, žinantis ką sako – Albertas Einšteinas.

Pirmą kartą šis įrašas buvo paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.