infa.lt

Trys iš keturių Vakarų Balkanų šalių kandidačių į ES pasirašė bendrą pareiškimą su Ukraina, kuriuo remiama jos kandidatūra į ES, taip parodydamos, kad spartus karo draskomos rytinės šalies stojimas į ES nesutrukdys jų pačių lėtai vykstančiai integracijai į ES, bet turėtų „papildyti ir sustiprinti viena kitą”, praneša Euractiv.

Trečiadienį (birželio 15 d.) Kijeve apsilankę Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama ir jo Juodkalnijos kolega Dritanas Abazovičius pasirašė pareiškimą.

Abu jie surengė spaudos konferenciją su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu kelionės į karo nuniokotą šalį metu, o Šiaurės Makedonijos Ministras Pirmininkas Dimitaras Kovačevskis prisijungė vaizdo ryšiu.

„Mūsų valstybės – Ukraina, Albanijos Respublika, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonijos Respublika – turi tapti visateisėmis ES narėmis, ir mes sutinkame, kad mūsų šalys nėra konkurentės šiame europiniame kelyje, o tik papildo ir stiprina viena kitos galimybes”, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

E. Rama pareiškė, kad visiškai remia Ukrainos narystės ES siekį, ir pridūrė, kad „visos trys šalys tiki Ukrainos europietiška ateitimi”.

Jam antrino ir Abazovičius, kuris teigė, kad apsilankyti Kijeve ir palaikyti Ukrainos žmones bei jų svajonę apie geresnį gyvenimą yra moralinė pareiga.

Jis paragino visus šešis Vakarų Balkanų šalių vadovus prisijungti prie kelionės į Kijevą, tačiau Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas į raginimą neatsiliepė.

Paramos pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai ES vadovai birželio 23 d., prieš svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus svarstomas galimas Ukrainos kandidatės į bloką statusas, ketina susitikti su Vakarų Balkanų šalių vadovais.

Nors Albanija ir Šiaurės Makedonija yra oficialios kandidatės, jos jau daugelį metų laukia, nes jas stabdo korupcijos ir prieglobsčio klausimai, o Skopjė atveju – kaimyninės ES narės Bulgarijos veto teisė.

ES diplomatai mano, kad nei vienoje iš šių šalių didelės pažangos nelaukiama, ypač atsižvelgiant į tai, kad pusmetį veikusi Bulgarijos vyriausybė atsidūrė ties žlugimo riba.

Apskritai, plėtra išliks prieštaringa tema, nes per pastarąjį dešimtmetį praktiškai nebuvo pasiekta jokios pažangos, nepaisant Europos Komisijos patikinimų apie „aiškią europinę perspektyvą”.

„Po Rusijos išpuolio Ukrainoje ir atsižvelgiant į trečiųjų šalių įtaką Vakarų Balkanų regione, kuris yra pažeidžiamiausias Europos žemyne, plėtra tapo saugumo klausimu”, – išskirtiniame interviu EURACTIV anksčiau šį mėnesį sakė Šiaurės Makedonijos atstovas Kovačevskis.

Paklaustas apie reakciją, jei birželį Ukrainai būtų suteiktas kandidatės statusas, o tai dažnai buvo traktuojama kaip „eilės peršokimas” prieš Vakarų Balkanų šalis, D. Kovačevskis atsakė: „Jos nusipelnė kovoti už savo gerovę ir ateitį ES”.

„Galime tik palinkėti jai sėkmės siekiant narystės ES, tačiau ES turi žinoti, kad ji turi ne tik žadėti, bet ir vykdyti įsipareigojimus”, – sakė jis.

Ukrainos pareigūnai savo šalies siekį gauti ES kandidatės statusą pristato kaip galimybę Vakarų Balkanų šalims atnaujinti įstrigusį procesą.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijai Olha Stefanišina praėjusį mėnesį EURACTIV sakė, kad „jei ne Ukrainos paraiška, Vakarų Balkanų plėtros dialogas galbūt nebūtų atnaujintas”.

„Mes tai laikome ne kliūtimi, o galimybe Vakarų Balkanams iš naujo pradėti visą pasakojimą apie ES plėtrą”, – sakė O. Stefanišina.

Šaltas vertinimas

Tačiau Kosovo, kuris nepriklausomu tapo tik 2008 m., ir Bosnijos ir Hercegovinos perspektyvos dar niūresnės.

Abi šalys bando gauti kandidačių statusą. Bosnija jau pateikė paraišką, tačiau neįvykdė daugelio rekomendacijų.

Kosovas, kurio nepripažįsta penkios ES šalys – Ispanija, Kipras, Rumunija, Slovakija ir Graikija – anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad šių metų pabaigoje pateiks paraišką dėl narystės ES.

Kijeve Rama prašė Ukrainos pripažinti Kosovą, užsimindamas, kad tai galėtų padėti jų pačių pažangai ES.

„Ukraina nepripažino Kosovo, ir aš per spaudos konferenciją viešai pasakiau, kad turėtumėte dar kartą apsvarstyti Kosovo pripažinimą, nes jis to nusipelnė.”

„Būtų gerai, kad Ukraina perduotų teisingą žinią apie naują Europos tikrovę, kurią norime sukurti, sakė jis.”

Akivaizdus nedalyvavimas

Vizite ir susitarime pastebimai nedalyvavo Serbija – vienintelė Europos šalis, išskyrus Baltarusiją, neprisijungusi prie ES sankcijų Rusijai. Serbija beveik visą naftą ir dujas gauna iš Rusijos ir yra tradicinė Maskvos sąjungininkė.

Nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą meto Belgrade taip pat įvyko keletas prorusiškų mitingų.

Pirmadienį (birželio 13 d.) Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas (AFET) pareiškė, kad Serbija turėtų pademonstruoti savo įsipareigojimą laikytis europinės politikos ir standartų, ir turėtų persvarstyti savo santykius su Rusija.

Įstatymų leidėjai taip pat išreiškė apgailestavimą, kad skrydžiai tarp Belgrado ir Maskvos, ir toliau vyko įprastai, nors ES uždarė savo oro erdvę Rusijos orlaiviams.

Tuo tarpu Turkija yra kandidatė į ES nuo 1987 m., tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis kritiškiau vertino autoritarinį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdymą.