infa.lt

nuotr.: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina pradėjo diplomatinę ataką, siekdama įtikinti vis dar skeptiškai nusiteikusias Vakarų Europos sostines suteikti šaliai kandidatės į ES statusą ir išvengti spąstų, kai ji bus priskirta prie kitų dviejų kandidačių – Moldovos ir Gruzijos, rašo Euractiv.

Tikimasi, kad kitą penktadienį (birželio 17 d.) Europos Komisija paskelbs savo nuomonę dėl Ukrainos kandidatės statuso, taigi ES vadovai turės maždaug savaitę dokumentui išnagrinėti, kol birželio 23-24 d. vyksiančiame svarbiame ES aukščiausiojo lygio susitikime priims sprendimą šiuo klausimu.

Pasak su šiuo klausimu susipažinusio ES pareigūno, tikimasi, kad sprendimas, kurį turi apsvarstyti ir priimti Europos Komisijos narių kolegija, bus teigiamas ir „kruopščiai suformuluotas”.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis važinėjo po Europos sostines, siekdami suderintų diplomatinių veiksmų prieš būsimą susitikimą.

Diena anksčiau, trečiadienį (birželio 8 d.), Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas Strasbūre ragino ES įstatymų leidėjus paremti Ukrainos pastangas.

„Kovo mėn. pateikėme paraišką, ES vadovai oficialiai įsipareigojo politiškai, kad Ukraina taps ES dalimi, o dabar mums reikia žengti teisinį žingsnį – suteikti mums ES kandidatės statusą”, – Briuselyje žurnalistams sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišina, atsakinga už Europinę integraciją. „Labai svarbu, kad ES nežaistų pažadų žaidimo”, – perspėjo ji.

Keli ES vadovai pasiūlė alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, įsipareigojimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą vėliau. Prancūzijos pasiūlyme numatyta priimti Ukrainą į platesnę ir laisvesnę antrojo lygio kaimyninių šalių sistemą, nesuteikiant visateisės narystės.

„Bent jau nėra bendro sutarimo dėl to, kad Ukrainai būtų pasakytas „ne” – nes nė vienas ES vadovas negalės to pasakyti viešai. Vietoj to diskutuojama apie sąlygas”, – sakė Stefanišina.

„Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad turime stiprių teigiamo sprendimo šalininkų iš visos Europos, ne tik iš rytų ar šiaurės”, – sakė ji, išvardydama Italiją, Airiją ir Graikiją, kurios galėtų būti „slaptais žaidėjas” Kijevo pusėje.

Praėjusį mėnesį Kijeve O. Stefanišina sakė EURACTIV, kad bus maždaug šešios-septynios šalys, skeptiškai žiūrinčios į leidimą Ukrainai greitai tęsti procesą.

Tuomet ji įvardijo Vokietiją, Portugaliją, Ispaniją, Austriją ir Švediją, kaip valstybes nares, kuriose reikėtų „diskutuoti”.

Po mėnesio Briuselyje, EURACTIV paklausta, ar abejonės buvo išspręstos, ji atsakė, kad tarp „teigiamų rezultatų” būtų galima paminėti pasikeitusį Austrijos požiūrį.

Nors Vokietija ir Beniliukso šalys sušvelnino savo poziciją, ypač Nyderlandai ir Šiaurės šalys, tokios kaip Suomija ir Danija, pasak Stefanišinos, prieš priimdamos sprendimą greičiausiai lauks Europos Komisijos nuomonės.

„Vis dar turime labai netikėtai skeptiškai nusiteikusią šalį, pavyzdžiui, Portugaliją, šalį, turinčią didžiausią ukrainiečių diasporą, kurios nepritarimas buvo netikėtas”, – sakė ji.

Tuo tarpu daugelis stebėtojų, atsižvelgdami į tai, kad Vengrija praėjusį mėnesį blokavo šeštąjį ES sankcijų Rusijai paketą, baiminasi, kad Budapeštas gali dar kartą sutrikdyti aukščiausiojo lygio susitikimo derybas, šį kartą keldamas klausimus dėl Ukrainos kandidatės statuso.

„V. Orbanas jau oficialiai pareiškė, kad jie neketina kelti jokių prieštaravimų dėl mūsų europinių siekių, ir kol kas neturime jokios informacijos, kad jie slapta siekia ko nors panašaus”, – sakė O. Stefanišina.

„Tačiau, gali atsitikti taip, kad jie pakeis savo nuomonę viduryje [aukščiausiojo lygio susitikimo] nakties, o skeptiškai nusiteikusios šalys tuo pat metu turės „blogą policininką”, už kurio galės pasislėpti”, – sakė ji ir pridūrė, kad „turime nemažai patirties, kai Vengrija praeityje blokavo mus derybose su NATO”.

Gruzija ir Moldova, kitos dvi Asocijuotosios trijulės šalys, pateikė paraiškas prisijungti prie bloko iškart po Ukrainos, kurią paskatino Rusijos invazija į šalį.

EURACTIV paklausta, ar baiminasi, kad idėja susieti Ukrainos paraišką su Gruzijos ir Moldovos paraiškomis gali dar labiau apsunkinti stojimo procesą, A. Stefanišyna atsakė, kad Kijevui tokia galimybė „tikrai keltų nerimą”.

„Kalbant su sostinėmis, taip pat per diskusijas čia, Briuselyje, tai buvo didžiausias rūpestis, nes mūsų [trijų] situacija labai skiriasi ne tik dėl karo”, – sakė ji.

Panašus paketinis susitarimas Vakarų Balkanuose, pagal kurį Šiaurės Makedonija ir Albanija traktuojamos kaip „stojimo duetas”, kol kas neleidžia Tiranai judėti į priekį dėl Bulgarijos veto Skopjė atžvilgiu.

Tačiau daugelis ES pareigūnų ir diplomatų pastarosiomis savaitėmis pripažino, kad, jų nuomone, būtų sunku sujungti tris Rytų šalis į vieną, nes jų bendrumas nėra didelis.

Jų teigimu, Ukrainos padėtis dėl Rusijos invazijos šiuo metu yra gerokai kitokia ir ji potencialiai galėtų būti laikoma ypatingu atveju, o Gruziją ir Moldovą sunku įsivaizduoti, kad jos staiga galėtų įgyvendinti reformas, kurias joms iki šiol sunkiai sekėsi įgyvendinti.

Papildoma kliūtis Moldovai ir Gruzijai yra ta, kad abiejų šalių teritorijose yra Rusijos remiamų separatistinių regionų.

„Mūsų trijų šalių dėjimas į vieną krepšį didina neaiškumą, tai suteikia papildomą apeliaciją skeptikams sakyti „ne”, nes dėl Ukrainos – aišku, dėl Gruzijos – neaišku, dėl Moldovos – neaišku”, – sakė A. Stefanišina.