infa.lt

lrp.lt nuotr.

Vokietija padidins savo indėlį į NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje po to, kai bus priimti teisės aktai dėl išlaidų gynybai didinimo, antradienį lankydamasis Vilniuje sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Ketiname padidinti savo indėlį stiprindami rytinį NATO flangą. Ketiname sukurti stiprią brigadą, apie tai kartu kalbėjome susitikimuose ir turėsime dirbti šia kryptimi”, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ir Vokietijos vadovais. Jokių kitų detalių nepateikta, rašo estų ERR.

Vokietija vadovauja 1 200 karių eFP kovinei grupei Lietuvoje ir šiuo metu turi apie 500 čia dislokuotų karių. Brigadą paprastai sudaro 3-5 tūkst. karių.

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė sutiko 100 mlrd. eurų padidinti išlaidas gynybai, o tai leis šaliai padidinti savo ginkluotąsias pajėgas. Šalis sieks išleisti 2 proc. nuo BVP.

„Ji taps viena stipriausių ginkluotųjų pajėgų Europoje ir viena stipriausių ginkluotųjų pajėgų NATO”, – antradienį žurnalistams sakė F. Scholzas. „Būdami NATO dalimi mes įsipareigojome ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą”.

Šolcas taip pat gynė Vokietijos reakciją į Rusijos pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, sakydamas, kad ji yra viena iš trijų daugiausia pagalbos Ukrainai siunčiančių šalių, tik JAV siunčia daugiau, sakė jis. Vokietija taip pat pritaikė visas sankcijas, dėl kurių susitarė ES, ir ieško alternatyvių naftos ir dujų šaltinių.

„Išreiškėme savo solidarumą ir ketiname toliau remti Ukrainą tiekdami jai ginklus”, – sakė jis. „Ši parama bus teikiama tiek, kiek reikės, kiek reikės, kad Rusijos agresija būtų sustabdyta”. Kancleris pridūrė, kad Vokietija atsiųs Ukrainai haubicų, o ukrainiečiai šiuo metu mokomi naudotis šiais ginklais.

Baltijos šalių vadovai ministrė pirmininkė Kaja Kallas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinš palankiai įvertino Scholzo sprendimą padidinti Vokietijos buvimą NATO rytiniame flange.

Karinš teigė, kad Vokietijos sprendimas padeda stiprinti ne tik Lietuvos, bet ir Estijos bei Latvijos saugumą. Jis sakė, kad ES turi „atverti galimybių duris” Ukrainai, ir teigė, kad Latvija puikiai prisimena, jog „toks signalas yra labai svarbus ir įkvepia reformoms”.

K. Kallas palankiai įvertino Vokietijos „istorinį sprendimą” padidinti išlaidas gynybai ir įvykdyti NATO nustatytą 2 proc. nuo BVP išlaidų tikslą. „Kai stipri Vokietija, stipri ir Europa”, – sakė ji.

Kalbėdama apie būsimą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Madride, ji sakė: „Akivaizdu, kad mūsų gynyba turi pereiti į naują lygį. […] Reikia didinti NATO buvimą ore, sausumoje ir laivyne. […] Vokietijos vadovybė Madride padės priimti tinkamus sprendimus, kurie užtikrins NATO pasirengimą ateities iššūkiams.”

Visi keturi vadovai pabrėžė savo solidarumą su Ukraina ir vienybę ES ir NATO. „Turime padaryti viską, ką galime, kad apgintume savo vertybes ir taiką ir liktume teisingoje istorijos pusėje. Turime veikti ir turime veikti dabar”, – sakė G. Nausėda.

Vizito metu Scholzas taip pat aplankys Lietuvoje dislokuotus Vokietijos karius.