infa.lt

JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis, remdamiesi informuotais šaltiniais, su savo kolegomis iš Jungtinės Karalystės ir ES aptaria būdus, kaip derybomis išspręsti Ukrainos krizę, praneša CNN.

Pastarosiomis savaitėmis JAV pareigūnai reguliariai susitinka su savo kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir Europos, kad aptartų galimas paliaubų ir karo užbaigimo derybų būdu sistemas, CNN sakė keli su derybomis susipažinę šaltiniai. Viena iš temų buvo Italijos praėjusio mėnesio pabaigoje pasiūlyta keturių punktų sistema.

Ši sistema apima Ukrainos įsipareigojimą laikytis neutralumo NATO atžvilgiu, mainais į tam tikras saugumo garantijas ir Ukrainos bei Rusijos derybas dėl Krymo ir Donbaso regiono ateities. (Galbūt suteikiant jiems autonomijos statusą)

Ukraina šiose diskusijose tiesiogiai nedalyvauja, nepaisant JAV įsipareigojimo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos”. JAV ir Ukrainos pareigūnai teigė, kad JAV nespaudžia Ukrainos įsipareigoti laikytis tam tikro plano ir tiesiogiai nespaudžia jos sėsti prie derybų stalo su rusais.

JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield žurnalistams anksčiau šią savaitę sakė, kad Italijos pasiūlyta sistema yra „viena iš tų iniciatyvų, kuriomis mes tikrai norėtume, kad šis siaubingas karas ir siaubingi išpuoliai prieš Ukrainos žmones būtų užbaigti”. Tačiau du JAV pareigūnai CNN sakė, kad JAV nepritaria Italijos pasiūlymui.

Subtilus retorikos keitimas

Neaišku, ar šios diskusijos bus perkeltos į galimas derybas dėl susitarimo. J. Bideno administracija vis dar nemato realių perspektyvų artimiausiu metu pasiekti diplomatinį proveržį ar paliaubas, o du NATO pareigūnai teigė, kad Vakarų aljansas nemato didelio noro derėtis iš Ukrainos pusės – iš dalies dėl to, kad žiauri Rusijos bombardavimo kampanija ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų sunaikino visuomenės paramą bet kokioms nuolaidoms Rusijai.

Oficialių asmenų teigimu, Maskva taip pat nerodo didelio susidomėjimo rimtomis derybomis. Pasak šių šaltinių, šiuo metu Ukraina tebėra sutelkusi dėmesį į lemiamą karinę pergalę rytuose ir pietuose, kad atsidurtų geresnėje derybų padėtyje. „Galime siūlyti kokius tik norime planus, bet vargu ar Kijevas šiuo metu sutiks su kuo nors, kas atiduoda teritoriją”, – teigia vienas pareigūnas.

Susirūpinimą, kad konfliktas gali tęstis neribotą laiką, o išlaidos didėti, atspindi subtilus JAV pareigūnų kalbų ir pranešimų pasikeitimas per pastarąsias kelias savaites.

Balandžio mėn. JAV siekė, kad Rusija „žlugtų”, kaip tuo metu teigė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai, o Rusijos kariuomenė ilgainiui gerokai „susilpnėtų”, kaip skelbė gynybos sekretorius Lloydas Austinas, – tai buvo komentarai, kurie atspindėjo optimizmą, kad Ukraina, sėkmingai apgynusi Kijevą, gali sugebėti ryžtingai nugalėti Rusiją mūšio lauke.

Tačiau mūšio lauke įsivyravus veiksmingai aklavietei, Rusijai vis labiau įsitvirtinant rytuose, o Ukrainai teigiant, kad jos ginkluotės vis labiau mažėja, aukšti Vakarų pareigūnai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, iš naujo pabrėžia, kad net ir turint pažangią vakarietišką ginkluotę, Ukrainos taikos perspektyvos galiausiai priklausys nuo diplomatijos.

„Kaip teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, galiausiai šis karas „galutinai baigsis tik diplomatijos keliu”, – sakė J. Bidenas antradienį paskelbtame „New York Times” straipsnyje. „Kiekvienos derybos atspindi faktus vietoje. Mes skubiai ėmėmės veiksmų, kad Ukrainai nusiųstume kuo daugiau ginkluotės ir šaudmenų, kad ji galėtų kovoti mūšio lauke ir užimti kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo.”

Pasak CNN, pareigūnai tikisi, jog JAV gali remti Ukrainą pakankamai ilgai, kad ji galėtų siekti taikaus susitarimo, o ne visiškai kapituliuoti.

„Karų baigtis yra nenuspėjama”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Galėjome numatyti invaziją, bet kaip vystysis šis karas, labai sunku nuspėti. Žinome tik tiek, kad beveik visi karai tam tikru etapu baigiasi prie derybų stalo”.

Tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad Ukraina pasiduos arba kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeis tai, ką daro Ukrainos viduje, CNN sakė vienas administracijos pareigūnas. Taip pat nėra jokių ženklų, kad V. Putinas norėtų geranoriškai derėtis dėl karo pabaigos.

„Mes tiesiog dar nežinome”, kas galėtų pakeisti V. Putino nuomonę, pridūrė pareigūnas.

Jis atsargiai pabrėžė, jog JAV nesiekia, kad Ukraina atiduotų Rusijai kokią nors teritoriją, ir nuo pat karo pradžios teigė, kad JAV vengs tiesiogiai dalyvauti bet kokiose Rusijos ir Ukrainos derybose. Vienas šaltinis teigė, kad bet koks JAV ir Vakarų spaudimas Ukrainai derėtis sumažins Kijevo įtaką būsimose derybose.

„Ne mums spręsti ar turėti tvirtą nuomonę [apie tai], ką Ukraina turėtų priimti ar nepriimti”, – ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau kai kurie Ukrainos pareigūnai vis dar baiminasi, kad Vakarai bandys primesti jiems susitarimą, CNN sakė vienas Ukrainos šaltinis. V. Zelenskis ir jo vyresnieji patarėjai viešai atmetė galimybę daryti kokias nors teritorines nuolaidas Rusijai.

„Tie, kurie pataria Ukrainai ką nors atiduoti Rusijai, šie „didieji geopolitiniai veikėjai”, niekada nemato paprastų žmonių, paprastų ukrainiečių, milijonų, gyvenančių teritorijoje, kurią jie siūlo iškeisti į iliuzinę taiką”, – sakė jis vaizdo kreipimesi praėjusio mėnesio pabaigoje.

Ilgesnis konfliktas, didesnės išlaidos

Karas įsisuko į įtemptą sūkurį, kuris, žvalgybos ir karinių pajėgų pareigūnų nuomone, tęsis daug mėnesių, jei ne metų. Nors abi pusės diena iš dienos ar savaitė iš savaitės gali keistis nedideliais teritorijos plotais, keli pareigūnai, turintys prieigą prie naujausios žvalgybos informacijos, CNN sakė, kad nesitiki, jog Rusija ar Ukraina artimiausiu metu pralauš esamas mūšio linijas.

Kol kas ši aklavietė suteikia JAV galimybę pamažu nuleisti Rusijai kraują ir lėšas, sakė keli kariškiai. Tačiau kuo ilgiau konfliktas užsitęs, tuo didesnės išlaidos teks Vakarams – ir tuo didesnis iššūkis J. Bideno administracijai bus aprūpinti Ukrainą, rasti tvarių pakaitalų rusiškai naftai ir dujoms, ir išlaikyti jau ir taip susiskaldžiusį Europos aljansą įsipareigojusį savo strategijai.

Šis klausimas yra ypač politiškai sudėtingas artėjant rinkimų sezonui, nes dujų kainos ir toliau kyla daugiausia dėl priemonių, kurių ėmėsi Vakarai, siekdami nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.

Dėl to administracijoje kilo diskusijų, kiek dar griežčiau taikyti sankcijas. Kai kurie pareigūnai nerimauja, kad nauji griežti veiksmai, pavyzdžiui, antrinių sankcijų taikymas šalims, kurios nesilaiko JAV taikomų Rusijos energijos eksporto apribojimų, gali dar labiau sukrėsti energijos rinkas.

Be to, vis dažniau pripažįstama, kad sankcijos Rusijai nebus „nokautuojantis smūgis”, o veikiau „smaugimas”, kuris gali užtrukti ne vienerius metus, kol sukels reikšmingų padarinių, sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Kadangi JAV siekia išlaikyti karinę ir finansinę paramą Ukrainai ir izoliuoti Rusiją tol, kol bus pasiektas taikos susitarimas, pagrindinė strategija bus išlaikyti NATO aljansą vieningą.

Tačiau, šaltinių teigimu, NATO jau atsiranda įtrūkimų – Turkija atsisako leisti Švedijai ir Suomijai prisijungti prie bloko, o diplomatai turėjo padaryti išimtį Vengrijai dėl neseniai Europos paskelbto naftos embargo Rusijai.

Be to, reikia išlaikyti vidaus paramą Ukrainos karui finansuoti. Vienas demokratų įstatymų leidėjas pažymėjo, kad sulig kiekvienu Kongreso balsavimu dėl pagalbos vis labiau auga Donaldo Trumpo šalininkų respublikonų pasipriešinimas. Jis pridūrė, kad kyla susirūpinimas dėl to, kaip Kongresas bus pasirengęs ateityje finansuoti užsitęsusį konfliktą.

„Nuo dabar iki metų pabaigos turime šiek tiek laiko”, – sakė įstatymų leidėjas, turėdamas omenyje 40 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą, kurį J. Bidenas pasirašė praėjusį mėnesį.

Dar vienas svarbiausias prioritetas – toliau įsigyti pakankamai sudėtingos ginkluotės, kad būtų galima kariauti didelius nuostolius sukeliantį karą, kuriame naudojama daug artilerijos, neišeikvojant JAV atsargų. Viena iš svarstomų galimybių – atnaujinti sovietinių sistemų, kuriomis ukrainiečiai jau moka naudotis, gamybos linijas.

Tačiau JAV taip pat nori, kad Ukraina pereitų prie NATO reikalavimus atitinkančių ginkluotės sistemų, kurias lengviau pagaminti ir įsigyti nei senesnes sovietines sistemas. Tačiau net ir tai yra ilgalaikis iššūkis: Ukrainos kariams reikės daugiau mokymų, kad galėtų naudotis vakarietiškomis sistemomis.

Vis dėlto JAV pareigūnai atkreipė dėmesį į jau mūšio lauke esančius pažangesnius ginklus, pavyzdžiui, haubicas, kurios gerokai padėjo Ukrainai sustabdyti Rusijos puolimą.

„Mes nematome, jog Ukrainos gynyba susilpnėtų”, – sakė Pentagono politikos sekretoriaus pavaduotojas Kolinas Kahlas (Colin Kahl). „Jie laikosi, bet tai yra įtempta kova”.

Ketvirtadienį J. Stoltenbergas pasakė trumpai. „Mes tiesiog turime būti pasirengę ilgo laikotarpio karui, – sakė jis, – nes matome, kad šis karas tapo išsekinimo karu.”