infa.lt

Vladimiras Putinas ir Henris Kisindžeris 2007 m. | Enuotr. PA/SERGEI CHIRIKOV

Buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius, nepaisant savo garbaus amžiaus (98 metai) iki šiol išsaugojęs didelę politinę įtaką, Henris Kisindžeris (Henry Kissinger), pareiškė daugelį pasaulyje šokiravusią mintį, kad Ukraina turėtų atiduoti Rusijai teritorijas, jei nori pasiekti taiką, ir perspėjo Vakarus, kad žeminantis Rusijos pralaimėjimas gali sukelti platesnę destabilizaciją (pasaulyje). praneša Bussines Insider, remdamasis „The Telegraph” informacija.

Valstybės veikėjas, kuriam dabar 98-eri, šiuos komentarus išsakė pirmadienį Davose (Šveicarija) vykusioje Pasaulio ekonomikos forumo konferencijoje, dalyvaujant faktiškai viso pasaulio šalių atstovams.

Henris Kisindžeris buvo Niksono administracijos vykdyto santykių su Kinija įtampos mažinimo architektas ir yra vienas svarbiausių realios politikos, kai nacijos, siekdamos savo tikslų, nustumia į šoną moralę ir principus, šalininkų pasaulyje.

„Derybas reikia pradėti per artimiausius du mėnesius, kol tai nesukėlė sukrėtimų ir įtampos, kuriuos bus nelengva įveikti. Idealiu atveju skiriamoji linija turėtų būti grįžimas prie status quo ante”, – sakė Kisindžeris.

„Tęsiant karą toliau už šios ribos, būtų kalbama ne apie Ukrainos laisvę, o apie naują karą prieš pačią Rusiją”, – pridūrė jis.

„Status quo ante” reiškia „kaip viskas buvo anksčiau”. Kisindžerio komentarai reiškia, kad Ukraina turėtų sutikti su taikos susitarimu, kuriuo būtų atkurta padėtis, buvusi iki vasario 24 d., kai Rusija oficialiai kontroliavo Krymo pusiasalį ir neoficialiai kontroliavo dalį Donecko srities Rytų Ukrainoje.

Ukrainos atstovai priešinosi minčiai, kad jie turėtų atsisakyti bet kokios teritorijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Ukraina sutiktų tik su tuo, kad Rusija atsisakytų visų pretenzijų į Ukrainos žemes ir visiškai iš jos pasitrauktų. Jis pareiškė, jog „Kovosime tol, kol išlaisvinsime tai, ką galime išlaisvinti, kol išlaisvinsime savo žemę”.

Kisindžerio komentarai atkartoja praėjusią savaitę paskelbtą „New York Times” redakcinį straipsnį, kuriame teigiama, kad Ukraina turėtų sutikti su tuo, jog dėl taikos susitarimo turės padaryti teritorinių nuolaidų.

Straipsnis paskatino sureaguoti V. Zelenskio patarėją Michailą Podoliaką, dalyvavusį pradinėse taikos derybose su Rusija, kurios nedavė jokių rezultatų.

Today, any concession to Russia is not a path to peace, but a war postponed for several years. Ukraine trades neither its sovereignty, nor territories and Ukrainians living on them. It’s a pity that we have to explain such simple things to such reputable media as @nytimes. pic.twitter.com/NJdLm7fWOV

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) May 21, 2022

Antradienį paskelbtame pranešime „Twitter” jis paminėjo, kad ši idėja buvo svarstoma Davose, nors nenurodė nei kur, nei Kisindžerio pavardės.

There is a talk on @wef sidelines, whether it is time for a ceasefire, to agree with the Kremlin and return to business with 🇷🇺. A new blindness virus? 🇺🇦 does not trade its sovereignty for someone to fill their wallet. The shortest way to end the war – weapons, money, embargo.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) May 24, 2022

Podoliakas rašo: „Kalbos WEF kuluaruose, ar ne laikas nutraukti ugnį, susitarti su Kremliumi ir grįžti prie reikalų su 🇷🇺. Naujas aklumo virusas? 🇺🇦 nekeičia savo suvereniteto į tai, kad kas nors pripildytų jų piniginę. Trumpiausias būdas užbaigti karą – ginklai, pinigai, embargas.”

Kisindžeris pažymėjo, kad Rusija 400 metų buvo svarbi Europos dalis, kuri lemiamais laikotarpiais padėjo subalansuoti jėgų pusiausvyrą, rašo „The Telegraph”.

Jis teigė, kad Vakarai neturėtų rizikuoti stumdami Rusiją į glaudesnę sąjungą su Kinija.

„Tikiuosi, kad ukrainiečiai savo parodytą didvyriškumą priderins prie išminties”, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos vieta yra neutrali buferinė valstybė, o ne visiškai integruota Europos dalis, – rašo leidinys.

Pastaraisiais mėnesiais Vakarų aljanse, kovojančiame su Rusijos agresija, išryškėjo įtrūkimų: izoliacionistiškai nusiteikę JAV respublikonų įstatymų leidėjai pasipriešino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketui, o Vengrija stabdo Europos Sąjungos bandymus blokuoti Rusijos naftą. Didėjant infliacijai, visuomenės pasipriešinimas karui taip pat gali didėti, reziumuoja leidinys.