infa.lt

Vadimas Šišimarinas teisme

Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškis, Vadim Šišimarin pripažintas kaltu dėl Sumų srities gyventojo Aleksandro Šelipovo nužudymo. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Gegužės 23 d., pirmadienį, atitinkamą sprendimą priėmė Kijevo Solomenskio rajono teismas.

Teismo posėdį transliavo televizijos kanalas „Suspilne Noviny”. Šišimarinas buvo kaltinamas pažeidęs karo įstatymus ir papročius, siejant su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).

Skaitydamas nuosprendį, teisėjas paminėjo Šišimarino charakteristiką, nurodydamas, kad jis išvyko tarnauti pagal kontraktą į Rusijos kariuomenę, kad užsidirbtų apie 500 dolerių.

Teisėjas taip pat nurodė, kad ketvirtoji Kantemirovo tankų divizija, kurios būrio vadas buvo Šišimarinas, vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą, o vasario 28 d. jų transporto priemonių kolona buvo apšaudyta.

Kaltinamasis ir keturi jo kolegos pavogė automobilį ir nuvažiavo į Čupachovkos kaimą. Ten rusas, vykdydamas kolegos kareivio įsakymą, šovė į galvą 62 metų vietos gyventojui Aleksandrui Šelipovui – pastarasis mirė vietoje.

„Pripažinti Šišimariną, gimusį 2000 m. spalio 17 d., kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Skirti jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę”, – rašoma nuosprendžio tekste. Teisėjas pažymėjo, kad Rusijos karys vis dar turi teisę prašyti malonės.

Nuosprendyje pažymima, kad nepaisant kaltinamojo parodymų, jog jis neva netyčia nušovė Šelipovą, teismas buvo įsitikinęs, kad nužudymas buvo tyčinis.

Visų pirma, remdamasis V. Šišimarino pateiktais teiginiais, teismas padarė išvadą, kad jis galėjo atsisakyti vykdyti įsakymą ir nešaudyti į civilį, nes rusas asmeniškai nepažinojo įsakymą davusio vyro, kuris neturėjo jokių atpažinimo ženklų, rodančių jo karinį laipsnį.

Pasak teismo, Šišimarinas veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas atmetė jo advokato argumentus, kad rusas neketino nužudyti Šelipovo.

„Kaltinamasis asmeniškai nepažinojo įsakymą davusio asmens. Įsakymas buvo neteisėtas, todėl jis [Šišimarinas] neturėjo jo vykdyti, bet vykdė.

Tuo pačiu, teismo įsitikinimu, vykdydamas baudžiamąjį įsakymą, jis turėjo galimybę apsimesti, kad nepataikė į nukentėjusįjį, tačiau to taip pat nepadarė, o priešingai, nukreipęs ginklą į nukentėjusįjį, iššovė 3-4 šūvius, iš kurių viena kulka pataikė vyrui į galvą, dėl ko jis mirė vietoje”, – pažymi teisėjas.

Teisėjai padarė išvadą, kad V. Šišimarinas, būdamas Rusijos kariuomenės kariu, įvykdė karo įstatymų ir papročių pažeidimo nusikaltimą, susijusį su tyčiniu nužudymu.

Klausymų metu karys pareiškė, kad gailisi: „Nuoširdžiai gailiuosi dėl to, ką padariau. Tuo metu buvau susinervinęs, vyko kova, nenorėjau žudyti. Tačiau taip nutiko. Aš to neatsisakau… Vėliau supratau, kad geriau pasiduoti”.

Tačiau teismas nepatikėjo rusų kareivio gailesčio nuoširdumu.

„Nustatydamas bausmės rūšį ir priemonę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą – tai itin sunkus nusikaltimas. Kaltinamasis aiškiai suprato, kad būdamas karinės formuotės kariu kėsinasi į nepriklausomos ir suverenios valstybės teritoriją… Kadangi kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, neprisipažino nuoširdžiai, stengėsi nuslėpti nuo teismo visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, ypač tiesioginę tyčią nužudyti, teismas negali pripažinti jo gailėjimosi nuoširdžiu”, – pabrėžė teisėjas.

Teismo nuosprendžiu lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tik aktyvi pagalba išaiškinant nusikaltimą, o sunkinančiomis – nusikaltimo prieš senyvo amžiaus asmenį padarymas ir nusikaltimo padarymas grupės asmenų iš anksto susitarus.

„Civilių gyventojai neturėtų būti taikiniu”, – pabrėžė teisėjas.

Šišimarino byla buvo nagrinėjama gegužės 18 d., o jau kitą dieną valstybinis kaltintojas paprašė rusui skirti įkalinimą iki gyvos galvos.