infa.lt

Prancūzijos politikai tyli apie ES siūlomą embargą Rusijos naftai, greičiausiai siekdami išvengti naujos įtampos su Geltonųjų liemenių judėjimu, kurio protestai 2018-2019 m. sukrėtė šalį, praneša EURACTIV France.

Trečiadienį (gegužės 4 d.) Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamentui pristatė planą per šešis-aštuonis mėnesius „visiškai uždrausti” Rusijos naftos importą. Prancūzijos europarlamentarai reagavo greitai, tačiau Prancūzijos įstatymų leidėjai šia tema tyli.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono frakcija „Atnaujinkime Europą” Europos Parlamente gana entuziastingai vertina šį pasiūlymą.

„Tai teisingas sprendimas, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti poveikį Rusijos finansams nesusilpninant savęs”, – Twitteryje parašė „Renew” europarlamentaras Pascalis Canfinas. Jo kolegė Valérie Hayer kalbėjo apie „esminį sprendimą”, tačiau perspėjo, kad „siekiant apsaugoti valstybes, reikės visapusiškai paskirstyti išlaidas”.

Tačiau pasiūlymą pasmerkė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susivienijimo (Rassemblement National) europarlamentarė Mathilde Androuët iš Europos Parlamento Identiteto ir demokratijos (ID) frakcijos.

„Nesitenkindama sau suteiktais įgaliojimais, kurių ji neturi, ponia von der Leyen savo sankcijas europiečiams taiko daug labiau nei Rusijai. Būtina skubiai sustabdyti šį eskalavimą, kuris tarnauja karui ir kelia grėsmę mūsų perkamajai galiai. Šių technokratų beprotybė yra nusikalstama”, – pareiškė ji socialiniame tinkle „Twitter”.

Tikėtini padariniai

Dėl embargo, greičiausiai, dar labiau padidės degalų kainos, nors, remiantis Prancūzijos statistikos ir ekonominių tyrimų instituto (INSEE) 2020 m. duomenimis, rusiška nafta sudaro tik 8,7 % Prancūzijos naftos importo.

„Labiausiai tikėtina embargo pasekmė – kainų kilimas”, – perspėjo Žako Deloro instituto Energetikos centro tyrėjas Phuc-Vinh Nguyen.

Savo ruožtu pereinamojo laikotarpio ekologijos ministrė Barbara Pompili (Barbara Pompili) ketvirtadienį (gegužės 5 d.) sakė transliuotojui „France Info”: „Negalėčiau sakyti, kad tai bus visiškai be pasekmių”.

Ji teigė, kad Prancūzija „neturi tiekimo problemų”, ir pridūrė, kad prancūzai neturėtų „skubėti į degalines”. „Turime atsargų, yra tai, ko reikia. Būsime saugūs daugelį mėnesių”, – sakė ministrė.

Tą patį trečiadienį AFP sakė ir „Ufip Energies and Mobilities” prezidentas Olivjė Gantois (Olivier Gantois). „Didelių tiekimo sunkumų nenustatyta, mums liko keli mėnesiai logistikos srautams pertvarkyti”, – sakė jis.

Išvengti incidento, panašaus į „Geltonųjų liemenių” protestą

Šiuo metu ir iki liepos 31 d. benzino kainos Prancūzijoje sumažintos 15 centų už litrą – ši priemonė gali būti pratęsta ir pritaikyta ilgesniam laikotarpiui.

„Jei matysime, kad ją reikia pratęsti, pratęsime”, – sakė Pompili, nurodydamas, kad vyriausybė rengia „priemonę, kuri paliestų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ypač sunkiasvorių vilkikų vairuotojus”.

Tačiau, be ministro reakcijos, mažai šalies politikų komentavo siūlomą naftos embargą.

„Šios temos yra degios”, – sakė Nguyenas, pridurdamas, kad Prancūzijos vyriausybė vis dar patiria traumą dėl geltonųjų liemenių protestų.

„Pritarimas embargui mechaniškai lemtų kainų didėjimą degalinėse”, – pridūrė ekspertas.

Be to, artėjant birželio mėn. įvyksiantiems įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams, politikai nelinkę komentuoti. „Esame rinkimų kontekste, todėl nenorima įžiebti kibirkšties, kuri galėtų įžiebti diskusiją”, – pridūrė Nguyenas.

Tik žaliųjų Europos Parlamento narys Yannick Jadot, kuris buvo kandidatas balandžio mėn. vykusiuose prezidento rinkimuose, ragina imtis greitesnių veiksmų.

„Europos Parlamente von der Leyen paskelbė, kad 2022 m. pabaigoje bus paskelbtas Rusijos naftos embargas. Žingsnis, bet karas ir žiaurumai Ukrainoje jau dabar! Naftos ir dujų embargas turi būti dabar! Už taiką, už klimatą, už mūsų nepriklausomybę”, – rašė jis trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter”.

Tačiau pasiūlymui dėl embargo dar reikia vieningos visų ES valstybių narių paramos. Tikimasi, kad būsimose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai – nuo Rusijos naftos labai priklausomoms šalims – suteiktiems [atidėjimo] terminams.