infa.lt

Šalys, kurios bombardavo Serbiją, neturi „moralinės teisės” reikalauti, kad Belgradas laikytųsi jų linijos ir įvestų sankcijas Maskvai, išskirtiniame interviu EURACTIV Graikijai pareiškė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas.

„Nepasakyčiau, kad šalys, kurios mus bombardavo, turi moralinę teisę prašyti, kad prisijungtume prie jų politikos”, – sakė A. Vulinas.

Nors Serbija yra šalis kandidatė į ES ir turėtų laikytis ES užsienio politikos, ji neprisijungė prie ES ir neįvedė sankcijų Rusijai, dėl to sulaukusi kritikos Briuselyje ir visame bloke.

Kalbėdamas apie Ukrainą, Serbijos ministras sakė, kad jo šalis gerbia visų šalių teritorinį vientisumą, todėl reikalauja, kad būtų gerbiamas jos pačios teritorinis vientisumas.

„Neturime pamiršti, kad Europa neišsprendė Kipro problemos, tačiau mano, kad gali išspręsti kitas problemas. Mums pagarba tarptautinei teisei turėtų prasidėti nuo Serbijos. Ir turi būti gerbiamas [jos] sienų ir teritorinio vientisumo principas”, – sakė jis.

Paprašytas pakomentuoti ES poziciją Turkijos atžvilgiu, kuri taip pat yra šalis kandidatė, bet taip pat netaiko sankcijų Maskvai, jis atsakė: „Turkija yra NATO narė ir yra antroji ar trečioji karinė jėga. Mums tos pačios taisyklės paprasčiausiai netaikomos”.

Vulinas taip pat užsiminė, kad Vakarų politika „Rusija turi būti nugalėta” Ukrainos atveju nesukurs taikos.

„Manau, kad dabartinėje politikoje svarbiau, kad būtų nugalėta Rusija, o ne pasiekta taika Ukrainoje. Ir tokiu būdu mes negalime įtvirtinti taikos”.

Serbijos kelias į ES

2012 m. kovą Serbijai buvo suteiktas ES kandidatės statusas ir, lyginant su kitomis Vakarų Balkanų šalimis, ji padarė pažangą, nors Kosovo klausimas iki šiol tebėra pagrindinis iššūkis. (Serbija nepripažįsta jo nepriklausomybės)

Paklaustas apie Serbijos siekį į ES ir siūlomą pagreitintą stojimo procesą Ukrainai, jis atsakė, kad Belgradas nesitiki „sąžiningo žaidimo”, o jei tarptautiniuose santykiuose vyrautų teisingumas, „Serbijos teritorija būtų daug didesnė”.

„Serbija turi dirbti stiprindama pačią Serbiją, kad ji būtų stipri ir galėtų įveikti iššūkius. Visa kita yra mažiau svarbu”.

Kalbėdamas apie santykius su Graikija, jis sakė, kad Serbija taiko neutralumo politiką, kad galėtų rinktis draugus, o ne „priešus, kurie pasirodo nekviesti, ir be mūsų sutikimo”.

„Jei tapimas ES nare yra kaip nors susijęs su tuo, ką mes vadiname „mano priešo priešas yra mano draugas”, šio žaidimo Serbija tikrai nenori žaisti”, – pridūrė jis.

ES pakartojo tą pačią klaidą migracijos klausimu

Atėnuose vykusioje regioninėje konferencijoje „Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesas (SEECP)” dalyvavęs Vulinas taip pat kritikavo ES dėl jos pozicijos migracijos atžvilgiu, sakydamas, kad, susidarius karo padėčiai Ukrainoje, Europa visiškai pamiršo pabėgėlių krizę.

„Europa kartoja klaidą, kurią padarė nuo pat pabėgėlių krizės pradžios. Ji neturi bendros politikos ir palieka kiekvienai šaliai pačiai spręsti pabėgėlių krizę”, – sakė jis.

„Bijau, kad Europa dar neturi vieningos pozicijos […] Politikai nesugebėjo sukurti vieningos Europos, tačiau nusikaltėliams tokią sąjungą sukurti pavyko”, – pridūrė jis, svarstydamas, kas nutiks su tūkstančiais ukrainiečių pabėgėlių Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje ar Graikijoje.

„Kaip ir prasidėjus pandemijai, hepatitas ar vėžys neišnyko. Taip ir Ukrainos karo atveju pabėgėlių krizė neišnyko. Aš prašiau vieningos pozicijos, kad pasakytume, ar pabėgėliai bus priimti į Europą, ar ne?” – užbaigė jis.