infa.lt

Tęsiantis Rusijos karui, Vokietijos vyriausybė karštligiškai ieško alternatyvų rusiškoms dujoms iš dujotiekių. Mobilios plaukiojančios talpyklos, pritaikytos perdirbti SGD iš viso pasaulio, tapo vyriausybės sprendimu, praneša Euractiv.

Norint gabenti dujas dideliu atstumu, jas reikia atšaldyti iki -160° Celsijaus ir suslėgti iki skysto pavidalo, sumažinant jų tūrį 1/600 dalimi, taip paverčiant jas suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) per procesą, vadinamą suskystinimu.

Tam, kad jas būtų galima naudoti energijai gaminti, jas reikia pakartotinai išdujinti, kam reikalingas specialus terminalas, kurio statyba užtrunka apie penkerius metus.

Turėdama neatidėliotiną poreikį ieškoti alternatyvų rusiškai energijai,Vokietijos vyriausybė renkasi lankstesnius plaukiojančius terminalus ir sausumos aikšteles. „Siekdami išsivaduoti iš rusiškų dujų tiekimo gniaužtų, mes, Žemutinė Saksonija, esame pasirengę prisiimti atsakomybę”, – aiškino Žemutinės Saksonijos energetikos ministras Olafas Liefas.

Sausumoje bus pastatytas bent vienas sausumos ir vienas plaukiojantysis SGD terminalas, gegužės 5 d. vizito metu paskelbė vicekancleris Robertas Habeckas.

„Šiandien labiau nei bet kada anksčiau mums reikia, kad mūsų energijos tiekimas remtųsi tvirtesniais ramsčiais”, – sakė jis ir pridūrė, kad pastangos plėsti atsinaujinančius energijos šaltinius kartu su suskystintų gamtinių dujų importo struktūros kūrimu yra labai svarbios.

Plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginiai (angl. Floating Storage and Regasification Units, FRSU) – tai dažnai buvę supertanklaiviai, pritaikyti dideliems SGD kiekiams pakartotinai išdujinti. Sausumos terminalai turi atitikti griežtus statybos reikalavimus, o plaukiojantiems terminalams tereikia gilaus vandens uosto, kuriame gali stovėti labai dideli laivai.

Vokietija planuoja, kad pirmasis terminalas Vilhelmshafene pradės veikti iki šių metų pabaigos, o per metus bus galima importuoti iki 5 mlrd. kubinių metrų SGD. Antrasis laivas, taip pat Norvegijos bendrovės „Hoegh”, bus pastatytas iki 2023 m. pradžios.

Iš viso, jie leis importuoti nuo 10 iki 14 mlrd. kubinių metrų, teigė komunalinių paslaugų bendrovė RWE. „Taigi jau kitais metais bus galima pakeisti dalį rusiškų dujų”, – aiškino RWE prekybos ir tiekimo padalinio pirmininkas Andree Stracke.

„Uniper” Vokietijos vyriausybės vardu iš Graikijos bendrovės „Dynagas” įsigis dar du FSRU.

Įrengus Graikijos terminalus, Vokietija turės mažiausiai 20 mlrd. kubinių metrų per metus pakartotinio dujinimo pajėgumų, t. y. 50 proc. dujų kiekio, 2021 m. importuoto iš Rusijos.

Terminalų įsigijimas laikinai bus finansuojamas iš finansų ministro Christiano Lindnerio skirtų 3 mlrd. eurų.

Europinio masto kova dėl plaukiojančių terminalų

Nors FSRU yra greitas būdas sukurti papildomus SGD importo pajėgumus, rinkos toli gražu nėra tokios lanksčios.

Agentūros „Bloomberg” duomenimis, 2001 m. pabaigoje pasaulyje iš viso buvo 48 tokie plaukiojantys terminalai.

Nepaisant to, kai Vokietija pradėjo domėtis plaukiojančiaisiais terminalais, galimi tiekėjai labai noriai ėmėsi verslo, EURACTIV sakė aukšto rango Vokietijos pareigūnai.

Vokietijai dėl savo talpių kišenių užsitikrinus keturis FSRU, o konkurencija dėl šių terminalų, kurie žada mažesnę priklausomybę nuo Rusijos dujotiekių, tapo dar aršesnė.

Kiek pakils dujų ir chemijos gaminių gaminamų su dujomis kaina – nekalbama.